pro mano langus matosi saulėlydžiai. paskutiniu metu jie tesiog kas vakarą (jei būnu namie) nustebina. Šiandien gaivalingi debesys juda itin greitai, kunkuliuodami ir besikeisdami nuo tamsiai pilkos iki rausvos ir ryškiai raudonos, kažkuo primindami Turnerį, tik be geltonos. Tarsi patvirtindami, laikas nuo laiko parodo ir mėlyno dangaus properšėlę, tuoj pat ją užmozodami vėl. Tas rausvumas atsispindi šlapioje gatvėje, kuri lyg specialiai tai progai būtų išvaikiusi visas mašinas. Asfaltas irgi melsvai-pilkas, daug ir grynų juodų šešėlių - vis gi vakaras, atspindėdamas ir niekam nereikalingą šviesoforo žalią, vis sukunkuliuoja saulėlydžio rausvumu. Užsigesinu šviesą, kad geriau matyčiau. Vėjas per dažnai susipainioja ir pakliūva į kaminą, bjauriai sustaugia kas kelios minutės, aišku, kad nepatenkintas. Gaivalingas vakaras. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16799