Mano greitos pastabos prasau nepainioti su "tvirtinimu to, kas tekste yra tvirtinama". Paprasciausiai perskaiciau teksta "A", parasyta autoriaus A, o po to teksta "B", kuriame autorius B savo auditorijai pristate ka autorius A rase ir plius pridejo savo komentara/vertinima. Siame kontekste man nelabai svarbu, kad autoriaus A pavarde yra "Benediktas XVI", o autoriaus B - "Rolandas Kausas". Galetu buti atvirksciai. Galetu buti "---m" ir "po palme". Galetu buti dvi nezinomos pavardes. Arba dvi vienodai zinomos. Arba du anonimai. Paprasciausiai abejoju autoriaus B isaiskinimu apie tai, ka rase autorius A. O tiems, kam idomu, lygiagreciai iklijavau abieju autoriu tekstus, kad patys savo galva galetu palyginti. Tegu tekstai, o ne neva klystancios ar neklystancios pavardes, uz save kalba. Kalbant apie kabutes ir tikslu vertima, vertinu Tamstos nora savo skaitytojams pateikti "kiek galima tikslesni vertima", vengiant "pazodiskumo". Is tikro labai inovatyvu ir originalu. Iki siol galvojau, kad nepazodinis vertimas yra vadinamas "laisvu" ir nededamas i kabutes, o "tikslus" vertimas sutampa su i kabutes dedamu "pazodiniu" vertimu, kuri kiekvienas skaitydams kuria savo interpretacija apie tai, ka tekstas sneka. Bet Tamsta geranoriskai nusprende, kad skaitytojui parasyti "pasaulinis politinis autoritetas (world political authority)" butu pernelyg klampu, o todel verta issireiskimo zodziu skaiciu beveik padvigubinti (nuo 3 iki 5 zodziu) ir "tiksliai, bet nepazodziui" (reiks isidemet sia nuostabia formuluote. Prilygsta tokiam patiekalui "netikras vistienos zuikis") isversti i „pasauliniu mastu valdančią politinę instituciją“. Taigi, "pasaulinis" tapo "pasauliniu mastu valdancia", "politinis" ir liko "politine", o "autoritetas" tapo "institucija". Tikrai, daug maziau klampu. Tikrai tikiu, kad mano tetai kaime zodis "institucija" butu kokius tris kartus maziau klampus nei "autoritetas", jei tik skaitytu toki skaidru savaitrasti kaip "Siaures Atenai". Ji is karto suprastu, kas tas autoriaus A "pasaulinis autoritetas". Na, tai tiesiog pasauliniu mastu valdanti Kirkilo arba Kubiliaus, o gal Putino vyriausybe. Aciu Tamstai uz "tikslaus nepazodiskumo" pastangas skaitytoju sielu naudai. Tik viena mane kamuoja. O jei paimtume fraze "pasauli valdanti institucija", isverstume i anglu kalba, tai ar pavyktu ja atrasti pradiniame tekste, is kurio ji buvo paimta ir isversta lietuviskai? Pavyktu su salyga, kad vel koks "nepazodinio tikslumo" talentu pasizymintis vertejas elegantiskai isverstu i "pasaulini autoriteta". Man tikrai nepavyktu lietuviskos "institucijos" isversti i angliska "authority". Versciau "institution" ir veliau reiktu ilgai pluktis, ieskant panasio vietos. Todel, suprasdamas savo ribas, asmeniskai lieku tikslaus pazodiskumo gerbejas ir pats noriu prisiimti sunkia atsakomybe nuspresti, ar "pasaulinis autoritetas" lygu ar nelygu "pasauli valdanciai institucijai". Dar apie teksto klampuma. Apacioje imetu Vilniaus Universiteto ekonomikos fakulteto zurnalo "Ekonomika" paskutinio numerio kazkurio straipsnio pirma citata. Ji visiskai atsitiktine, nesvarbu jos turinys. Imetu tik palyginimui, kurio tikslas paprastas: ta Tamstai klampi pasirodziusi terminu ir tarptautiniu zodziu gausa autoriaus A tekste "Caritas in veritate" yra visiskai normalus dalykas, siandien rasant apie ekonomika. Deja, taip yra. Todel kyla paprastas klausimas: gal beda ne ekonominiu terminu gausoje, kuriu neisvengsi, rasydamas apie ekonomika, o tame, kad Tamsta nesate ekonomistas ir jums menkai pazistamas zodynas jus klampina? Ar galetu buti, kad savo subjektyvu sunkuma suprasti teksta interpretuojate kaip objektyvu teksto prastuma? The internationalization of banking services is one of the major trends in the global economy. It has a different extent and implications in the developed, emerging and transitional economies. The foreign banks’ entry is one of the common features of the financial systems’ structural changes in transitional economies. The intensity, time frame, mode, extent and implications of the foreign banks’ entry into national markets vary depending of the macroeconomic, monetary, demand, institutional, regulatory and other conditions in different transitional economies. Studies of the banking sector development in transitional economies concentrate mostly on the banking system institutional reforms, credit boom and banking stability, foreign banks’ entry and their market share, institutional and regulatory issues. The aim of the research is to study the foreign banks’ entry competition and post-entry implications for the competitive environment in the national banking system of a transitional economy, based on the case of Ukraine. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17012