Itariu, kad prie 150 komentaru atsiradimo smarkiai prisidejo manieji. Dziaugdamasis del to kartu su Po Palme ir isiliedamas i dabartine diskusijos stadija noreciau pareiksti tokias savo pastabas: Pirma, visiskai ginu Po Palme teise rasyti ispudzius apie enciklika, nepriklausomai nuo ankstesnes biografijos ir nuo dabartinio tikejimo etapo. Antra, reikia skirti teise rasyti nuo turinio. As manau, kad teise rasyti lydi pareiga rasyti kiek imanoma geriau. Jei tiki tiesa, tiesumu, teisybe. Jei ne praktikoje, taciau bent kaip siekiamybe. Man rodos, Po Palme tiki. Jei netiketu, nebeimanoma diskusija, tik vienas kito perrekimas ir pergudravimas. Ar Po Palme ivygde pareiga parasyti kiek imanoma geriau? I tai gali atsakyti tik jis pats, budamas atviras pats su savimi: ar tikrai pakankamai skaite, gilinosi, skaite kitu komentarus, kontroliavo savo samones sieki pakreipti teksta taip, kaip norisi, nors ne taip, kaip yra? Nepriklausomai nuo to, ar Po Palme ivygde pareiga rasyt kiek tik imanoma geriau, as ir kiti taip pat turime teise i kritika. Mano kritika yra paprasta: Po Palme pradejo per daug ironizuoti. Ironija savaime nera blogai: tiesiog teksta pagyvinanti provokuojanti retorine priemone. Blogai pasidaro, kai savo ironija Po Palme pavercia isvadomis. Nuo mazos ironijos pradeda, ja ispletoja iki didesnes, o galutine ironijos stadija tarsi prilygina isvadoms: "Stipresnio kumščio ir aš, tarybų valdžios išaugintas ir į mokslus išleistas, pasiilgstu. Ir balsavimo šimtu procentų. O neklausantiems surastume šaltesnę vietą.". Kai skaitai teksta nuo pirmu zodziu, gerai konstruojamas tekstas turi galia itikinti ir paskutiniu zodziu teisumu. Todel visada labai geros intelektualines pratybos yra atsiplesti nuo teksto konstrukcijos itaigos ir kaktomusa sudauzti isvada su tikrove. Siuo atveju, perskaicius ka tik cituotus Po Palme zodzius, paklausti: ar tikrai Benediktas XVI savo enciklikoje argumentavo uz stipresni kumsti, uz balsavima 100 procentu ir nepriklausomu protu siuntima i saltaja (ka, tariamai pastumedamas Benedikto teksto logika iki krasto, ironiskai pasiepia Po Palme)? Atsakymas, zinant Benedikto XVI kuryba, kalbas Jungtinese Tautose ir Prancuzijos prezidentui, intelektualine gyvenimo kuryba, yra akivaizdus NE. Benediktas tikrai nenoretu ir netrokstu uz si straipsni Po Palmes pasiusti i saltaja, i kalejimo kamera. Ir Po Palme, manau, tai zino. Ir jei teigtu priesingai, tai arba meluotu, arba samoningai sarzuotu, arba, jei teigtu nuosirdziai, butu prarades realybes nuovoka, del ko diskusija su juo pasidarytu is esmes beprasme. Didele straipsnio dalis yra kupina tokios, galbut efektingos ir zavios, taciau analitiskai menkavertes ironijos. Taciau ne viskas. Yra uzduoti keli klausimai, del kuriu valandomis ir simtmeciais butu galima kalbet. Sioje perspektyvoje, jei ne turinio ir analizes, tai bent intenciju ir neramiu jausmu lygmenyje, jauciuos vienuose apkasuose su Po Palme. Metodine pastaba. Po Palme linksta link negatyviu faktu kataliku Baznycios atzvilgiu selekcijos. Tie faktai nera neteisingi. Bet visada reikia tikrinti ir faktus ir ju konteksta (galbut pries 100 metu ekskunigui zakristijo posto pasiulymas nebuvo susidorojimas su juo, nutildymas, taciau realios gyvenimo perspektyvos pasiulymas realioje situacijoje, neismetimas i siuksles). Taciau neteisinga yra is negatyviu faktu vedama universali isvada. Si turi buti vedama is faktu visumos, kurioje yra ir pozityviu faktu, o kad tokiu yra, Po Palme taip pat gerai zino. Is negatyviu faktu gali buti vedamos tik dalines isvados, todel rimtu trukumu laikau Po Palmes isvadu formuluotes, kurios "nutyli", kad jos tik dalines. Si trukuma papildo kai kuriu skaitytoju "trukumas": jie ploja Po Palmei tarsi sakydami: kaip jis VISKA teisingai pasake. Ne, teisingai pasake dali, bet ne viska. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17012