Tikrai puikus  Greito Žvilgsnio, kas jis bebūtų,  gebėjimas 
analizuoti. Galima tam tikra prasme pateisinti ir bešališką Žvilgsnio
poziciją – rašančiuosius suskirstyti į A (popiežių), B – R.
Kaušą, t.y. tą, kuris nori įkąsti popiežiui į minkštą vietą
(deja, ir šį kartą atšipo dantis ir prikrėtė juokų, kaip tuoj
pamatysime) ir patį Gr. Žvilgsnį (C). Jei, tarkime, mes nežinome, kad
kalba suaugęs, autoritetingas žmogus ir nestabilus asmuo, ir jei mums
pasirodo, kad tiesa vis dėlto sveikojo pusėje, vadinasi, tiesa yra tiesa.
Tačiau daug nerašant, o tik pačią esmę, reikėtų pasakyti, kad tiek
GŽ, tiek  besikandžiojančiojo pozicija yra neteisinga, kadangi nedaroma
jokio skirtumo tarp gamtinių ir antgamtinių dalykų. Jei po palme, t.y.
R. Kaušas analizuoja popiežiaus mintis iš netikėjimo pozicijos, tai ir
GŽ, prie jo derindamasis, praranda visumos pojūtį. Ne tas žodis
pojūtį, bet veikiau požiūrį, suvokimą, disponavimą. Pvz., jei aš
netikėčiau, jog buvo tokia senovės Graikija, tai mano bandymas suvokti
ir parašyti pasaulio istoriją būtų labai apgailėtinas, jei ne
apskritai juokingas. Aš greičiausiai manipuliuočiau menkais tiesos
trupiniais, kaip ir atsitiko su mūsų besikandžiojančiuoju Kaušu.
Kitaip sakant, R.Kaušas niekaip neįstengia priimti Kristaus, o per tai ir
praranda visumos suvokimą. Rašant skliausteliuose, R. Kaušas sėdi prie
katalikybės lobio ir kaulija išmaldos iš pašalinių, galbūt iš
budistų. O budizmas, teberašant skliausteliuose, yra ne kas kita kaip
bedievybė. Kodėl neįstengia? Čia galime pažvelgti dvasiniu ir
moraliniu žvilgsniu, nes nepakanka vien greito žvilgsnio. Reikalas tas,
kad po palme niekaip negali susitaikyti su savo kalte (iš esmės pačia
pirmine, nuo kurios viskas ir prasideda). Jei savosios nepripažįsta, tai
iš maloningumo leidžia būti nekaltiems ir visiems žmonėms. Taigi jis
neigia prigimtinę nuodėmę, o podraug ir visas, nes kitaip neįmanoma
logiškai. T. y. jis vadovaujasi ne kuo kitu, o Darvino evoliucija (kai
kalba, jog žmonės po trupinėlį surankiojo išmintį). Tiksliau kalbant,
jis nesuvokia, jog Dievas gali būti aukščiau mūsų suvoktos evoliucijos
ir drauge suprantamai prieiti prie žmogaus, atverti jam tiesą, bet tik
tada, kai žmogus tiki. Antraip, kaip minėjau, žmogus disponuos varganais
žinių trupiniais. Pripažinti evoliuciją ir nepripažinti Dievo
(Kristaus) reiškia būti materialistu. Visiškai neaišku, kaip ir iš
kokių galių (ir galų gale kodėl???) žmogus rankioja išmintį.  Dėl
termino „pasauliniu mastu valdanti politinė institucija“ tai jį
greičiausiai reikėtų versti „pasaulinė bendruomenė“ su savo
vadovais. Atkasęs tą lobį „pasaulinė politinė institucija“ (kokio
pats ir norėjo) po palme sutelkia visas pajėgas tam terminui
sutriuškinti. O kas iš to išėjo, matome. Šiaip gėda būtų spausdinti
tokius puikybės pilnus (vien pavadinimas ką reiškia) ir, sakyčiau,
nedorus rašinius. Nereikėtų stengtis sulyginti „Šiaurės Atėnų“ 
su „Panele“. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17012