I jusu komentara isivele vidinis priestaravimas: sakote, kad Po Palme
"kviecia nepriimti tiesu aklai" ir kad tai labai gerai. Sutinku.
Atsiliepdamas i sita kvietima, aklai nepriemiau Po Palme straipsnio tiesu
ir, savo ruoztu, tarp eiluciu pakvieciau kitus, rasiusius tik palankius
komentarus Po Palmei, sekti paties Maestro kvietimu "nepriimti tiesu
aklai". Kad pats nebuciau tuo, kuris siulo aklas tiesas, pridejau pora
argumentu, nes tiesa (tiksliau sakyti - pretenzija i tiesa) turi buti
siuloma ir priimama argumentuotai. Taciau kai ta padariau (aklai nepriemiau
Po Palmes tiesu ir kitiems pailiustravau), tapau beprasmiskai "su vejo
malunais kovojanciu don kichotu", nors vykdziau tik tai, ka moko Po Palme
ir kas jums paciai taip patinka. Stai cia tas vidinis priestaravimas. Beje,
jei nemanote, kad Po Palme parase viska teisingai, tai ka, jusu nuomone,
parase neteisingai siame straipsnyje? Sita klausima ir "Krankt" noreciau
uzduoti. Atsakymas butu pats uz save kalbantis irodymas, kad jus tikrai
netikite aklai visku tuo, ka Po Palme parase. Ir dar kitas klausimas,
nukrypstant nuo temos: baznycia moko buti itartinais neabejojanciais
tikinciais, o stai Kristus to nemoke. O tai kokiais tikinciais moke buti?
Abejojanciais? Gal pademonstruotumete viena kita tokio Kristaus mokymo
pavyzdi, kuri jusu akys mato, o stai baznycios ne? Tiktai nesirustinkite
del tiek daug klausimu. As tiesiog nepriimu aklai tiesu ir jas tikrinu. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17012