nesileisdamas i vertimo, net ir turinio klausimus, neatsistebiu paskvilio autoriaus intencija. kazkodel labai primena rugsciu vynuogiu istorija. Siaip jau visi esame zmones, gal kas norejo but astronautu ar pilotu, bet sveikata neleido, kitam gal norejos but fiziku teoretiku, bet silpnoka galvele neisnese. Kitas, ziurek, jau buvo ir kunigu isventintas, bet apsigalvojo, o gal klynas pasirode skystokas. Tiek tos bedos, manytum, visi kartais suklystam pasirinkdami. Geriau jau sekti tikra pasaukima, ar pripazint jo stoka, nei apsimetineti. na, sakytum, koks varna pralaimejo architekturini konkursa. galbut paciam ir atrodo, kad laimejes darbas buvo uz jo prastesnis, bet taurus zmogus, manau, nuryja nuoskauda, ir dirba toliau savo darba. kitas gal mestu viska ir eitu sargaut, ar duonos kept, irgi gerbtinas pasirinkimas, kazkas juk ir tai turi daryt. bet kam gi apsikt savo praeiti, teisint silpnybes ir klaidas, meginant itikint aplinkinius, kad, esa, visas reikalas sudas, visi ten durni, atseit, as protingesnis, o jie ten visi glusai, iskaitant pati svarbiausia, as mat praregejau, o jie skendi tamsybese, ir jus mulkina. liudnoka, marods, tokia menkysteles dalia - aplot pravaziuojanti traukini, o jam jau nudundejus, myztelet ant begiu, koja pakelus, ir isdidziai grizt i buda, neva darba atlikus... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17012