Oi, nojau, tu ne pirmas mėlynėje svajojantis nert į archyvą. Tik va, ko tai man dar neteko girdėti laimingų iš ten sugrįžusių. Gal nerado, ko ieškojo. O gal savęs neberado? Kasžin. Kadaise, kai dar buvo įmanoma per savaitę perskaityt, išanalizavau visą nuo pradžių. Po to jau rašiau pirmąjį komentarą (ne toto vardu). Metams bėgant ne kartą teko sugrįžt ir palikt kaskart kitomis akimis, ir vis su ta pačia mintim: kiek bežiūrėtum į jo fotografiją, daiktavardis gyvenimas niekada neprilygs būdvardžiui. P.s. Tegyvuoja Bagadzelnios žinios! -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17490