Esu sujaudintas. Ir jei žinočiau kur, jau rytoj atbėgčiau, ir jeigu tikrai būsiu prispirtas, prisiminsiu. Iki 2099 negyvensiu. Tai grąžinčiau anksčiau. Kadangi įsivaizduoju, kaip dabar bjauriai turi jaustis tie kas kas man skolingi (jei mano skolininkai (pvz. Paskutinis darbas) taip galvotų, tai nebūtų šitos kalbos) nenoriu jaustis niekam skolingas, vadinasi, grąžinsiu pirma proga, kol gyvi. Esu dėkingas lyg jau gavęs. visiems ačiū. daugiau jūsų neužgauliosiu. o jei man kas galėtų pasiūlyti darbą, tai būtų įdomu. Paskutinį sykį buvau laikraščio redaktorius. bet paprastai manęs į rimtas pareigas neskiria, nes esu politiškai nepatikimas (t.y. nelinkęs pažinti savo šeimininko). Galiu būti žurnaliūga, esu skridęs malūnspariu kartu su vyskupu, kitame sėdėjo Landsbergis, o dar kitame Adamkus), prie to dar fotografuoju pusė velnio (na, meistrai gal taip nepasakytų), esu maketavęs. dar paskaitau ir net susišneku prancūziškai ir ispaniškai, ir iš bendro –kažkiek angliškai. Nebijau aukščio. Esu užlipęs laipteliais į 83 m. aukščio uosto kraną ir iš viršūnės nufotkinęs savo statybų aikštelę. sykį laimėjau antrą vietą vietą šaudymo iš mažo kalibro (savo fakultete). Dar turiu diplomą, kad laimėjau antrą vietą plaukdamas kažkokiu pripučiamu daiktu vieno kaimo prūde. sunkiausia buvo priversti plaukti jį reikiama kryptimi, tai stebėdamas kitus apmečiau ką reikia daryti ir surizikavau. Galiu pasitaisyt savo bulką. Pvz. Pasikeist hidraulinės sankabos cilindriuką. Bet geriausias darbas, kokį esu padaręs – parašiau prezidentui Adamkui laišką, kad tokiam ir tokiam žmogui reikia duoti medalį. ir gavo. O po pusės metų numirė. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17490