lašara, jei mane cituoji, tai cituok tvarkingai. Tavo Dievas, kaip ir budistų, musulmonų, judėjų, krišnaistų, sunitų, pigmėjų etc, yra socialinis fenomenas/reiškinys, kurį galima plius minus išmatuoti moduliarumu, ir tiek - daugiau už to nieko nėra, net Kristaus prisikėlimo. Mano Dievas yra visa tai, kas yra už mūsų pažinimo ribų, ir jam melstis tikrai neverta, tuo labiau kviesti visus į kokią nors suręstą bažnytėlę - juokingai atrodytų. Aišku, kad panašiai kaip aš suprantančių Dievą atsirastų ir daugiau, tai tokiam tinklui moduliarumą irgi galima pritaikyti, bet toks matavimas būtų labiau formalus, nes, kaip sakiau, mūsų socialiumas tuo klausimu yra nulinis, mes nematome jokio reikalo kitų atversti į savo Dievą. Ir iš kur tu, lašara, trauki naujus apibrėžimus. Problema yra ne konfliktas, o kliūtis, kurią matant tikslą galima bandyti įveikti. Matematikoje tai gali būti išsprendžiamas ar kol kas neišsprendžiamas uždavinys, kitur - kitoks keblumas, etc. Konfliktas ir yra konfliktas, o ne problema. Išties tavo meilė man yra tau kliūtis, todėl galvok, kaip ją įveikti, nes aš tikrai tavęs nevesiu ir kitų daikčiukų su tavim nedarysiu, nesitikėk. O šiaip skaitant tave kyla įtarimas, kad galėjo ir Kristus, jei toks išvis buvo, šitaip makaronų apaštalams ir kitiems lengvatikiams prikabinti, kažką nutylėdamas, kažką prifantazuodamas, ir po to turim srėbti visą košę, įvardintą Vakarų Civilizacija. Juokai juokais, bet neaišku, ar be Kryžiaus žygių ir raganų deginimo mes būtume čia, kur dabar esame. Kitų tavo nusišnekėjimų net nedrįstu komentuoti - iki tiek galima nusiristi, kad galėtum aiškinti, jog fizikai niekada nesako "žinau", bet sako "tikiu". Tikiu, kad Ignalinos atominė elektrinė nesusprogs. Jėzusmarija. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17490