O aš negirdėjau. Bet jau turiu. Nežinau, kiek čia tiesos tuose atsisveikinimo laiškuose, bet jeigu yra bent dalis, surizikuosiu būti banali ir pasakysiu, kad MIE buvo šios mėlynės centras, ašis, apie kurią sukosi visi. Ne, tiksliau – buvo kaip vaikas, kuris atvirai pasako, kad karalius nuogas. Kadangi visi nori būti apsirengę, gal kartais ir nesmagiai pasijusdavo, bet juk tai – tik žaidimas pagal senos pasakos fabulą. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17490