tas velvetas tik patvirtina nuojauta, kad nieko naujo, sviezio nebebus.
teks gyventi su tuo, kas jau buvo. vartaliojant visaip prisiminimus,
idejas, patyrimus. studentavimo laikais turejau toki sijona. velvetini, va
tokio smulkaus velveto, dryzuota spalvotai ir dar su juodu gelyciu
ornamentu. atsiustas is amerikos. tuometinem salygom atrode nerealus,
fantazijos virsune. kad butu dryzuotas ir dar pereita ornamentu.
tekstilininkes ciupinejo ir varvino seile. va ir dabar pamaciau panasu,
nors tik silpnas atgarsis to buvusio grazumo - ir norisi. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17490