ar žinai noe, kaip atsirandama fatališkai? taigi visą laiką būnama šalia. ir kikenama į saują.tik vieną sykį, tik vieną sykelį, kai po daugelio mėnesių atsiverčiau ir kaiptik toje vietoje, kur ..., o gal ... pranešė, kad nebėra ..., sakyčiau buvo pirštas kažkieno, nes nebūčiau nė sužinojęs. jinai žinojo šį tą apie paracelso rožę. jinai galėtų persakyt tinkamai tokius kelis ispaniškus žodžius: y sin embargo me cuesta decir adios a la vida. La cosa que es tan desierta, tan dulce y tan conocida... (labai grubiai tai maždug taip: ir vis dėlto man nelengva ištart sudie gyvenimui - kuris yra daiktas toks tuščias, toks saldus ir toks savas, gerai pažįstamas.) o prieš tai ėjo žodžiai: manyana vendra la bala, y con la bala el olvido, y como dijo el sabio merlin, morir - es de haber nacido. (rytoj atlėks kulipka, o su ja - užsimiršimas, kaip sakė išmintinčius Merlinas - kad numirtum, pirma turi būti gimęs). o gale, arba prieš galą - miro en el alba mis manos, y en las manos las venas, con estranjeza las miro, como si fureron ajenos (žiūriu į savo rakas švintant, žiūriu į jas išraizgiusias venas, ir taip keistai žiūriu, tarytum jos būtų ne mano.) Turiu pasiaiškinti, kad nuklydau į praeitį ir į lyriką, nes - dabar man groja Džinas d'auris. man nepatinka, ką jis daro. ir kam to reikia - Prisiminimuose iš Alhambros prikabinti vargonus. kažkoks popsas. nors gražiai skamba. netgi veža. o už visus geriau tą darė senukas Segovija - jo gitara dainavo be jokių vargonų. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17490