Tikrai, Miestė buvo ( ir yra!)nelyg  trobos centras, tas stalas, apie
kurį visi vaikšto, zuja, sėdasi ir keliasi, trinasi užpakaliais,
burnoja stalo dydį, valo ir gramdo jį, o paskum  užtiesia  balta 
staltiese  ir vėl visi susėda, tylomis sau  tardami:" geras tas  mūsų
trobos stalas". Pagalvoja,  bet niekas balsu šitaip nesako, vien  pojūtis
toks kieviename...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17490