taip ir maniau, kad nojus - tai tu. o ji buvo turbūt vienintelis žmogus
pasauly, kuriam atleisčiau tokį bjaurų pokštą - kelerius metus
apsimesti mirusia. kad tik ji grįžtų ir pasakytų: ai, sugalvojau čia
tokį juoką padaryti... kartais vis pagalvoju: o, kad tai būtų jos
pokštas! deja, ji buvo toks žmogus, kuris niekada šitaip nepasielgtų...
dėl to ją ir mylim, nojau. įsivaizduoji? - ji sugebėjo mane apkrėsti
simpatija tau :), tai ta proga ir linkėjimai tau nuo manęs 
P.S. esi teisus dėl atsiradimo fatališkai - kikenant į saują

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17490