Techninio vertimo mokydavo Vilniaus Salomejos Neries mokykloj. Taip pat masinrascio (todel dabar galiu patamsy filma ziuredamas naudotis kompiuteriniu zodynu) I instrukcijas nereiktu ziureti kaip i autorini kurini. Svarbiausia teisingai perteikti prasme, o jei dar pavyks ir kitius niuansus - tuo geriau. Kalbininku i sita dalyka is viso negalima ileisti, jie ne sio pasaulio atstovai. "Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message news:ha4hs3$so0$1@trimpas.omnitel.net... > Sail schrieb: >> Visa tai tiesa ir puikiai suprantama. >> >> Tiesiog vertejas turetu pats suprasti, ka parase, ir parasyti taip, kad >> suprastu ir skaitytojas taip pat, kaip suprato vertejas. Tada liktu tik >> vertejo supratimo klaidos (vertejas suprato neteisingai), ir neliktu >> rebusu tipo "ka jis cia tokio parase?" > > Aš tau pritariu, bet žinok, taip mano ne visi, ypač kalbininkai! > Egzistuoja dvi gana diametralios nuomonės, dėl kurių kartais tam tikruose > ratuose kyla vos ne kryžiaus žygių vertos kovos :) Viena pusė teigia > (pavadinkime juos "kalbos puristais"), kad, jeigu gerai moki kalbą (kai > kurie daro nuolaidą, kad gerai mokėti nepakanka, reikia mokėti _labai_ > gerai), tai aprašomojo dalyko suprasti visiškai nebūtina, nes, jeigu > teisingai perteiksi žodžius ir jų gramatines sąsajas, tai ir bus perteikta > viskas teisingai, o specialistas, skaitantis vertimą, to nė nesupras. > > Kita pusė (pavadinkime juos "technokratais") teigia, kad kalba ir kalbos > kultūra yra antraeilis dalykas, į originalo stilių dėmesio iš viso > nereikia kreipti, svarbu, kad skaitančiajam būtų aišku. > > Aš nepriklausau nei vienai, nei kitai partijai, ir galvoju, kad vertimas - > tai nuolatinis balansavimas tarp abiejų dalykų. Nors, jeigu tenka rinktis, > IMHO geriau išmanyti dalyką - ar bent jau turėti noro ir užsispyrimo > išsinagrinėti, kas prie ko. Žinoma, idealu, kai tobulai moki kalbą ir > labai gerai išmanai verčiamą dalyką. Tačiau lietuvių kalbos vertimų > rinkoje tai įgyvendinti pakankamai dažnai neįmanoma - ji tiesiog per maža. > Todėl klientui pasiseka geriau arba prasčiau, priklausomai nuo jo > supratimo, vertimo svarbos vertinimo ir - last but not least - finansinių > galimybių. > >> Senais laikais moke mus techninio vertimo vidurinej mokykloj. > > Vilniuj? > > Principas buvo >> toks - suprasti teksto esme, ir parasyti kita kalba, kad esme liktu >> nepakitusi. Cia ne meno kurinys, o viso informacija. > > Na, ne meno kūrinys, o bet tačiau vistiek autorinis :)) Ta prasme, tas > instrukcijas, vadovus ir t.t. kažkas rašo, ir rašantieji turi savo stilių, > geriau arba blogiau moka reikšti savo mintis. Ir kartais originaluose būna > toklių perliukų, kad Dieve Dieve... Aš nameanu, kad mano, kaip vertėjo > pareiga taisyti originalo stilių. Beje, iš patirties pastebiu tokią > koleriaciją - firmų, skiriančių didelį dėmesį vertimo kokybei dokumentai > ir paruošti būna daug profesionaliau. > >> Tarp kitko, mokausi uzsienio kalbu imdamas tarkim angliska originala ir >> skaitydamas vertima kita kalba. Ir metodas veiksmingas, ir labai idomu >> matyt, kiek menines vertes pavyksta grozines literaturos vertejui >> perkelti i kita kalba. Daug niuansu deja dingsta. > > Grožinės literatūros vertimas yra daug daugiau "kalbinis". Čia reikia > tikrai būti kalbos su visais jos niuansais specialistu - tiek tos, iš > kurios verčiama, tiek ir gimtosios. Išversti taiip, kad atitiktų ir žodis, > ir prasmė, ir niuansas - didelis menas. Apie poezijos vertimus iš viso > nešneku :)