> > Mintis tame, kad staigiai uzsaldyta mesa skrandziui dorot tik lengviau. > > O gurmanams skirta atsaldyta, o ne uzsaldyta > A tai tavo diedukas uzvertes kaiulike jas pusmeciui i -20 neikisdavo ? Nu jei kokiam Sibire sedejo, tada, jo - atsiprasau. Bet pas mus kaime, kai gruodi parsa ant sono versdavo (cia XX a. pabaigoj, jau su technika), tai pamenu procesas buvo daugmaz toks. Viena diena uzvercia, supjausto dideliais gabalais ir sunesa i rusi. Tda nuo pietu rezutatu aptarimas ir visokiu nishtiaku sunaudojimas (smegenys, uodega, shnipas ir pan.). Dar kugelis kartais su svieziom ausim. Ryte, jau pravesusius gabalus motriskos su vyru pagalba padalina. I visokius farsus irgi mala tik antra diena. Tada visa ta susmulkinta reikala sukraudavom i didelius kubilus ir isnesdavo i lauka. Ir tik ten diena pastovejus jau naudodavo mesa gamybai bei uzsaldymui. Uzsaldant aisku niekas ten greiciu nereguliuodavo, tik pamenu, kad labai sausai stengdavos nusluostyt ta mesa, o man partine uzduotis buvo labai svariai saldytuva isvalyt, kad neio laselio dregmes nebutu. O skaniausius gabalus, tai tik vesiai padedavo - butu kas koki palindrica i saldikli sugrudes, tai taip gautu su koja per krame...