Kaip ten bebūtų, galiu papasakoti tik iš savo patirties: į Norvegiją vokiečiai varo ilsėtis su autosais ir mocais, kurie tempia nedideles priekabas. Jose - žūklės įrankiai ir šaldymo dėžė, pas kai ką - ir šaldytuvai. Ir "dirba" jie ten be sąžinės graužimo, o viską ką sugauna, doroja iki panakčių iki gryno file, iškart šaldo ir krauna į savo priekabas. Tada atgal. Ypač tai pasijuto, kai atsidarė Oresundo tiltas tarp Danijos ir Švedijos. O štai palei pakrantę, tarp šcherų Suomijos pilna lašišų fermų ir jas tikrai šeria kombikormu, priplaukia traukti lavonų, jei nesulesa gentainės ir į parašus pila vitaminus ir kitą gerį. Šaltinis - partnerio suomijoje brolis, būtent toks fermeris. Sau žuvį be abejo gaudo laisvėje ir svečius vaišina namie rūkytu upėtakiu. "Linas Petkevičius" <linas@NENENEinfonova.lt> wrote in message news:gn9i6j$ff8$1@trimpas.omnitel.net... > Va, specialna tebe tancuju: > > „LAŠIŠA > Ryškiai rožiniai lašišos gabaliukai viliote vilioja akį, ko pasėkoje > prasidėjęs > seilėtekis sustabdomas tik žvilgsniu į kainą, kurios tendencija yra tik > viena - augti. > Augti kaip tos lašišos, besitaškančios narve Norvegijos jūrinėje fermoje. > Norvegai tokios žuvies beveik nevartoja - jie labiau mėgsta natūralią, > ekologišką > ir užaugintą motušės gamtos, o ne tėtušio fermerio, kurio galvelėje kirba > mintis “o kaip čia uždirbus daugiau?”.