Is praktikos. Tuscia fura stoja panasiai kaip lengvoji, ta prasme uzsiziopsojus ir pamacius degancius lengvosios stopus, fura netiketai gerai sustoja, net geriau, nei galejau ysivaizduot. Su kroviniu neesu tikrines, bet tikrai negali buti 2x nei lengvoji. "KEdas" <news.omnitel.net@-trinti-katalogai.net> wrote in message news:l314sq$cob$1@trimpas.omnitel.net... > O, čia jau kita šneka, su nuorodomis į teoriją. Žymiai rimčiau nei > siūlymas paieškoti info internetuose. > Ačiū už pataisymą, tačiau apie kokią trintį ten kalbama ir kokia ji būna > ekstremalaus stabdymo metu? > > Palaukime Doxlo atsakymo ;) > > 2013.10.08 16:35, Jonas rašė: >> Kedai, net tavo mylima vikipedija su tavim nesutinka: >> >> http://en.wikipedia.org/wiki/Tire_load_sensitivity >> >> >> "KEdas" wrote in message news:l30sf5$4rb$1@trimpas.omnitel.net... >> >> 2013.10.08 14:52, Doxlas rašė: >>> Nu va kaip gražu. Net tavo pateiktam wikipedijos linke rašoma, kad >>> trinties koeficientas lengvosiom auto gali būti nuo 0.7 (priimtas kaip >>> teorinis-vidutinis) iki virš 1 - šiuolaikiniame automobilyje su geromis >>> padangomis. Tai jau yra 30% skirtumas. >> >> Tai jau supratai, kad koeficientas nuo masės nepriklauso? >> Bet ir toliau ant grėblio lipi. Būtent dėl tokių išsibarstymų ir >> negalima lįsti į mažą tarpą tarp furų, nes svarbu ne tik neįvažiuoti >> kitam sunkvežimiui į galą, bet ir kad kitas, važiuojantis plikomis >> padangomis, iš galo neužvažiuotų. >> >>> Jei viskas taip lengvai pasiduotų teoriniams skaičiavimams - kodėl >>> daroma tiek daug stabdymo kelio testų, skelbiami jų rezultatai. >> >> Tai daroma skaitytojams pritraukti. Gamintojai tokių stabdymo testų >> nesureikšmina, o deda visokius ESP, ABS ir pan. >> Bet, žinoma, tokie testai yra geriau nei LT rodomi reportažai apie >> antraeilininkus ir jų sukeliamas "problemas". >