> Apie ką ir eina kalba.
>
> Bankų indėliai iki 350kLt yra garantuoti valstybės. T.y. jei Petras turi
> banke 300kLt, o bankas tuos jo pinigus paskolina Jonui (jau 2 indėliai
> po 300kLt), o Jono pinigus paskolina Antanui (jau 3 indėliai po 300kLt)
> tai visi 3 indėlininkai, t.y. Petras, Jonas ir Antanas turi vienodas
> teises išsigryninti savo indėlius, nes Jonui visai neįdomu iš kur bankas
> gavo pinigus, Antanui irgi. Taigi LB nori nenori turės traukti iš seifų
> šlamančius litus, kuriuos pagal prisiimtus įsipareigojimus privalės
> keisti į šlamančius €, kurių jis neturi.
>

Bet indėlių draudimo sistema - tai visiškai kitas dalykas nei lito, kaip 
valiutos padengimas, apie ką čia buvo kalbama.

Indėlių kompensavimas - tai ne vien LB rūpestis. Teoriškai yra indėlių 
draudimo fondas, bet žlugus didesniam bankui ir esant dideliam trūkumui 
jo, aišku, neužtenka, todėl trūkstamus pinigus turėtų skolintis Lietuvos 
vyriausybė. Tai reiškia, kad žmonių indėlius žlugusiame banke galiausiai 
kompensuotų vis Lietuvos mokesčių mokėtojai.

Taigi, su lito padengimu viskas aišku - jis pilnai padengtas, o dėl 
indėlių draudimo, tai vyriausybė yra prisiėmusi tokius įsipareigojimus, 
kurių, vykdymui esant didesnėms sumoms pinigų nėra. Todėl čia labai 
svarbi yra LB vykdoma komercinių bankų priežiūra.