isiterpsiu į jūsų akujenną diskusiją - matau žmonės jūs protingi - gal galit paprognozuot kaip jūsų nuomone elgsis NT kainos prieš ir po euro? pastebiu kad žmonės aktyviau perka NT (ale euras nusimato) kas bus toliau? "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:lcd0ok$e2c$1@trimpas.omnitel.net... > >> Kad nebereiktų toliau tuščiai diskutuoti ir mušti negyvą arklį galime >> teisybės paieškoti pirminiuose šaltiniuose: >> >> http://www.ecb.europa.eu/mopo/decisions/html/index.en.html >> >> "The Governing Council of the ECB _sets_ the key interest rates. >> >> The key interest rates for the euro area set by the Governing Council >> are: >> >> - The interest rate on the main refinancing operations (MROs), >> which normally provide the bulk of liquidity to the banking system. >> The Eurosystem may execute its tenders in the form of fixed rate or >> variable rate tenders. >> - The rate on the deposit facility, which banks may use to make >> overnight deposits with the Eurosystem. >> - The rate on the marginal lending facility, which offers overnight >> credit to banks from the Eurosystem." >> >> http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/sf/html/index.en.html#general >> >> "The interest rates on the marginal lending and deposit facilities >> normally provide a ceiling and a floor for the overnight market >> interest rate" >> >> Išvertus į žmonių kalbą - CB (šiuo atveju ECB) nustato ribas, kuriose >> gali svyruoti "rinkos" palūkanų normos. T.y. centrinis bankas valdo >> rinką, o ne rinka valdo centrinį banką ;) >> > > > Tai kad tau niekaip šito nepavyksta išaiškinti, nematau toliau prasmės > ir diskutuoti. Paprastai CB turi kelis mechanizmus, kuriais reguliuoja > palūkanų normą. Savarankišką monetarinę politiką vykdančių CB, > pagrindinis palūkanų normos reguliavimo instrumentas paprastai yra > laisvos rinkos operacijos - pinigų pasiūlos rinkoje didinimas ir > mažinimas. Šiuo instrumentu jis gali tiksliai pasiekti norimą palūkanų > lygį. Kiti yra pagalbiniai - privalomųjų atidėjimų procentas, > nustatantis maksimalią "pinigų multiplikavimo", o tiksliau depozitų > perskolinimo ribą ir "marginal lending facility", kuris, be abejo, > nustato viršutinę palūkanų normos ribą, bet iš esmės pagrindinę palūkanų > normą jis reguliuoja tik ekstremaliomis situacijomis. Bet apie visą tai > labai aiškiai parašyta wikipedijose ir kitur, į ką nuorodas ne kartą > pateikiau - geriau jas ir skaityti, nes ištraukus atskirus sakinius iš > CB puslapių ir kiekvieną detalę interpretuojant savaip tau sunku suvokti > visumą. > > Na, o LB dėl fiksuoto lito kurso iš esmės neturi pagrindinio > instrumento, yra tik tie du papildomi, kurie iš esmės pagrindinės > palūkanų normos nereguliuoja. Dabar tą "marginal lending facility" > tiesiog perima iš ECB, o tai reiškia kad iš esmės LB tuo neprisiima > jokių didelių įsipareigojimų, nes rinkos palūkanų normą, jai užkilus iki > ECB nustatytos ribos, jau gesintų ECB su savo neribotais eurų gamybos > pajėgumais ir jis spręstų ar tą "marginal lending facility" procentą > kelti aukščiau, ar ne - paprastai jis būna nustatomas aukštesnis už > tarpbankines palūkanos, o jos reguliuojamos, kaip jau rašiau, laisvos > rinkos operacijomis. Norėčiau pažymėti, kad tas pririšimas galioja jau > nuo 2004 m, o dar ~2008 m Šarkinas verkė kad neturi instrumentų numušti > Vilibor. Ir jis buvo teisus - vienintelis instrumentas buvo privalomųjų > atidėjimų procentas, o Vilibor, nors buvo daug aukštesnis už Euribor, > nepasiekė ECB nustatyto "marginal lending facility" procento, kuris tuo > metu buvo daug aukštesnis nei dabar. LB, žinodamas, kad valiutų valdybos > sistemoje negali prigeneruoti pinigų "iš oro" ir taip kažką reguliuoti, > prieš tai iš viso savo "marginal lending facility" tiesiog nustatydavo > pagal didžiausią 2-jų savaičių Vilibor reikšmę plius du procentai. > >> Tai vėlgi grįžtam prie to, kad pilno rezervo nėra. Tiek, kad normaliai >> funkcionuojančioje ekonomikoje (o Lietuvoje ji +/- funkcionuoja) tai >> nėra labai svarbu. > > Kur pilno rezervo nėra? Lito padengimo srityje jis yra perteklinis. >