On 2014.02.04 13:35, RaR wrote: > > Na tai kur čia koks nors prieštaravimas mano išsakytoms mintims? Šiuo > metu, kai beveik visi pagrindiniai CB stengiasi kuo daugiau pinigų > įsukti į rinką, tie rezervų reikalavimai yra minimalūs, todėl jie ir > nevaidina jokios reikšmės, praktiškai neriboja pinigų perskolinimo > masto, ką jau ir rašiau praeitame laiške. Dabar ECB atidėjimų procentą > nustato praktiškai automatiškai, pagal tarpbankinių paskolų procentą. > Šiuo metu FED privalomųjų atidėjimų procentą iš viso nustato tik > atsiskaitomosioms sąskaitoms, o Kanada, UK, N. Zelandija, Australija ir > Švedija jo iš viso nenustato. "Šiuo metu"? Tas "šiuo metu" tęsiasi mažų mažiausiai gerus trisdešimt metų, mistinis pinigų daugiklis n kartų paneigtas turbūt šimtuose straipsnių ir tyrimų. Vos ne pirmas pasitaikęs pavyzdys: http://www.ecb.europa.eu/events/pdf/conferences/130930/session_1_martin_mcandrews_skeie_paper.pdf?8b8ef1243095d54d89954740fdefbe9c "The current banking system in the United States and worldwide no longer resembles the traditional textbook model of fractional reserve banking (...) Starting in the late 1980s, the Federal Reserve supplied the quantity of reserves needed to maintain its policy target - the federal funds rate - which is the interest rate at which banks lend reserves to each other in the interbank market. The Federal Reserve did not target the amount of reserves, the quantity of deposits or loans on banks balance sheets, or broad measures of the money supply. In that regime, the federal funds rate represents a bank's alternative return on assets and hence is the required marginal return on bank lending. Banks expand their balance sheets so long as the marginal cost of funding is less than the marginal return on bank lending, abstracting from credit and liquidity risk. The federal funds rate sets the level of the required marginal return." Tas pats galioja ir kitiems "moderniems" CB - komerciniai bankai leidžia "bankų pinigus", o CB sistemą palaiko "tikrais" pinigais. Jokio vadovėlinio "pinigų daugiklio" nėra. > Tai kad tie "*borai" pas mus ir yra ta pagrindinė palūkanų norma, kurią > reguliuoja savarankišką pinigų politiką vykdantys bankai. Ją reguliuoja > pagrinde laisvos rinkos operacijomis - didindami ar mažindami pinigų > pasiūlą rinkoje. Antras instrumentas, keičiantis pinigų paklausą > rinkoje, yra privalomųjų atidėjimų procentas, kaip jau sutariame, > nustatytas praktiškai ant minimumo ir pinigų rinkos šiuo metu daugelyje > šalių neįtakoja. Trečias instrumentas (apie kurį iki tol tiek > diskutavome) - CB "marginal lending facility" procentas - paprastai > nustatomas didesnis už tuos "*borus" ir esant reikalui nustato viršutinę > tų "*borų" ribą. Vėlgi - nenustatomas didesnis už *borus, o nustatomas toks, kokio nori CB :) > Sąskaitų į eurus LB nekonvertuoja, kaip ir į litus, bet kai tik bankas > sąskaitas konvertuos į litus, jie į eurus bus konvertuojami be problemų. > Maximos litų (bent jau anksčiau tokie buvo) LB irgi nekonvertavo ir > nekonvertuoja nei į eurus, nei į litus, bet kai tik Maxima savo litus > konvertuoja į tikrus litus, LB šiuos konvertuoja į eurus be problemų. > Reikia pagaliau įsisąmoninti, kad kai Maxima išleidžia savo litus, ji > nedubliuoja LB funkcijų ir nepadidina tikrų litų kiekio, o tiesiog juos > pasiskolina, savo litus pateikdama skolintojams kaip skolos lapelius. > Lygiai tokie pat skolos lapeliai yra sąskaitos komerciniuose bankuose - > tai tiesiog įrašai banko apskaitoje, kad jis skolingas klientui tiek ir > tiek pinigų. O kokia tų pinigų dalis iš tikrųjų yra banke, gali pamatyti > pažiūrėjęs į jo rezervų dydį (sąskaitos CB dydis + grynieji). Tai apie ką ir kalba. Sąskaitose "komercinių bankų litų" yra gerokai daugiau nei "tikrų litų". Ir jei hipotetiškai daugelis užsimanytų vienu metu konvertuotis "netikrus litus" sąskaitose į eurus, tai galimi keli variantai: 1. LB atsisako "dengti" komercinių bankų litus tikrais litais - tai praktiškai reiškia esamos lito sistemos griūtį. 2. LB dengia komercinių bankų sąskaitas litais ir bando konvertuoti į eurus kurių reikiamo kiekio neturi. Tai reiškia, kad LB turi skubiai skolintis eurus, kas gali pavykti, gali nepavykti ir t.t. ir pan. Žodžiu būtų geras sukrėtimas su neaiškiu rezultatu. 3. Jei variantas Nr. 2 neišdega - LB gali devalvuoti litą, arba apskritai paleisti jo kursą "plaukiot". > Nors LB ir komerciniai bankai savo pavadinime turi žodį "bankas", reikia > suprasti, kad tai visiškai skirtingas funkcijas atliekančios > institucijos. LB yra valdžios institucija, turinti litų leidybos > monopolį, kurių daugiau niekas negali išleisti, o tai padaręs > persekiojamas įstatymo. Komerciniai bankai - tai pelno siekiančios > privačios įmonės, besiverčiančios pinigų perskolinimu ir kitomis > finansinėmis operacijomis. Indėliai jiems - tik vienas pinigų > pasiskolinimo būdų, šalia obligacijų, akcijų (iš dalies) ir pan., > daugelyje šalių indėlių sertifikatais aktyviai prekiaujama biržose, kaip > ir bet kokiais kitais finansiniais instrumentais. Eilinį kartą pakartosiu, kad komerciniai bankai kartu su LB priklauso pinigus leidžiančiam sektoriui. T.y. komercinis bankas tai ne Petras ir ne Antanas - jis turi LB "licenziją" leisti pinigus. http://www.lb.lt/metodologija "PFI – tos finansinės institucijos, kurios sudaro Lietuvos pinigus leidžiantį sektorių. Lietuvoje PFI priskiriami Lietuvos bankas, komerciniai bankai, užsienio bankų filialai ..."