Bet nereikia plakti į vieną vietą lito padengimo eurais ir indėlių 
draudimo. Bankų žlugimo ir indėlių draudimo problema visiškai 
nepriklauso nuo to kiek litas padengtas eurais ir apskritai kokia 
valiuta šalyje naudojama. Antonovams tas pats kokia valiuta savo aferas 
daryti - litais ar eurais.

Vartotojas lygiaverčiais gali laikyti pinigus ir sąskaitą banke tik 
tuomet, kai jis visiškai pasitiki tuo banku, o pinigus ir realų turtą 
tik tuomet, kai visiškai pasitiki savo centrinio banko vykdoma pinigų 
politika. Bet niekuomet nereikia užmiršti kad tie skirtumai yra, ir 
susiklosčius tam tikroms aplinkybėms tie skirtumai gali padidėti iki 
"viskas ir nieko".


2014.01.22 12:31, Tomas rašė:
> Manau, kad toks skirstymas į pinigus (t.y. grynuosius) ir ne visai
> pinigus (t.y. indėlius bankų sąskaitose) yra pernelyg formalus ir gal ir
> buvo tinkamas kokiame nors XIXa. Bet dabar XXIa. ir aš praktiškai
> kasdien už tuos nevisai pinigus perku realias prekes ir paslaugas, o ir
> atlyginimą gaunu tais pačiais ne visai pinigais. Nereikia pamiršti ir
> to, kad apskritai visuomenę stengiamasi priversti kuo mažiau naudotis
> tikrais pinigais, o daugiau ne visai pinigais :) ir tikrieji pinigai gal
> dar mūsų gyvenime apkritai išnyks.
>
> On 2014.01.22 11:57, RaR wrote:
>
>> Bet indėlių draudimo sistema - tai visiškai kitas dalykas nei lito, kaip
>> valiutos padengimas, apie ką čia buvo kalbama.
>>
>> Indėlių kompensavimas - tai ne vien LB rūpestis. Teoriškai yra indėlių
>> draudimo fondas, bet žlugus didesniam bankui ir esant dideliam trūkumui
>> jo, aišku, neužtenka, todėl trūkstamus pinigus turėtų skolintis Lietuvos
>> vyriausybė. Tai reiškia, kad žmonių indėlius žlugusiame banke galiausiai
>> kompensuotų vis Lietuvos mokesčių mokėtojai.
>>
>> Taigi, su lito padengimu viskas aišku - jis pilnai padengtas, o dėl
>> indėlių draudimo, tai vyriausybė yra prisiėmusi tokius įsipareigojimus,
>> kurių, vykdymui esant didesnėms sumoms pinigų nėra. Todėl čia labai
>> svarbi yra LB vykdoma komercinių bankų priežiūra.
>>
>>
>