> Vis tik manau, kad remtis oficialia informacija kur kas patikimiau nei > visokiom wikipedijom, kur pusė straipsnių parašyta neturinčių ką > veikti lunatikų :) > Paaiškinimų dažniausiai reikia, jeigu nori suvokti veikimą, visumą, netgi teisininkai pradeda mokytis ne nagrinėdami bet kokį keliasdešimt puslapių įstatymą, o nuo teisės principų ir konkrečių teisinių sistemų veikimo principų. Į lunatikų parašytus straipsnius nuorodų nesu pateikęs. > Nebeprisimenu kuo baigėsi mūsų ankstesnė diskusija, nes išvažiavau > atostogauti ir mintis nutrūko, bet čia dar šiek tiek alyvos į ugnį > (apie tamstos taip mėgstamą, bet neegzistuojantį "money multiplier"): > > http://mainlymacro.blogspot.com/2012/07/kill-money-multiplier.html > Ką tai reiškia nebeegzistuojantį? Ką tik pats pateikei nuorodą į ECB, kuriame atidėjimų procentas pristatomas kaip vienas iš trijų pagrindinių monetarinės politikos įrankių. Kur tas procentas yra nustatytas nulinis, ten šis instrumentas neveikia, kur mažas (šiuo metu dauguma išsivysčiusių šalių), ta "pinigų multiplikavimo" riba paprastai nepasiekiama, taigi, jis neturi įtakos (tas pats kaip ir "discount window" procentas, kai jis nustatytas daug aukštesnis už pagrindinę palūkanų normą). Bet tai nereiškia kad CB neturi savo dispozicijoje šio instrumento - smarkiai padidinę privalomųjų atidėjimų procentą jie galėtų labai smarkiai suvaržyti pinigų perskolinimą. O yra nemažai šalių, kur tie procentai aukšti ir jie reguliuoja rinką. Tame straipsnyje kalbama apie tai, kad ekonomistų pirmuose kursuose nereikėtų mokyti apie mechanizmą, kuriuo CB išsivysčiusiose šalyse realiai nesinaudoja. Nesu pedagogas, bet man būtų kažkaip keista, jeigu išklausęs makroekonomikos kursą ekonomistas nežinotų kaip veikia mechanizmas, visų CB pristatomas kaip vienas trijų pagrindinių jų monetarinės politikos instrumentų. > Tamsta niekaip nenori atsisakyti savo fantazijų, kad tarpbankinė rinka > vadovauja centriniams bankams ir jie koreguoja savo taikomas palūkanų > normas pagal rinką. Tuo tarpu realybėje CB šiandien gali nustatyti > palūkanų normą 1% ir tarpbankinės palūkanos bus maždaug 1% > (priklausomai nuo to kokius nukrypimus toleruoja CB), rytoj jau gali > nustatyti 10% ir tarpbankinės pasidarys maždaug 10% :) > Tai čia tu kažką fantazuoji - aš kaip tik rašiau, kad visi CB, vykdantys savarankišką monetarinę politiką, labai tiksliai reguliuoja palūkanų normą. Kitas dalykas tokie CB kaip LB, nevykdantys savarankiškos monetarinės politikos. Tu girdėjai kada nors kad Šarkinas ar dabar Vasiliauskas skelbtų, kad jie nustato tokį ar tokį Vilibor procentą? Anksčiau Vilibor niekas nereguliavo, dabar irgi niekas nereguliuoja, tik ECB apibrėžia viršutinę jo ribą. > Visi tie Vilibor, Euribor ir pan. indeksai - sutartinis dalykas. Bet > nė vienas CB iš tiesų neturi jokių instrumentų priversti bankus duoti > paskolas nemokiems klientams, iš anksto pasmerktiems verslo projektams. > Taip pat CB negali priversti žmones imti paskolas, kai jie neturi > darbo ir pajamų, arba verslą imti paskolas, kai jis neturi kam > parduoti savo produkcijos. > Tai prie ko čia dabar paskolos? Aš irgi teigiu kad bankai paskolas teikia tuomet kai jiems atrodo, kad tai naudinga. O FED rate, Euribor ir pan. - tai tarpbankinių palūkanų normos kurias ir reguliuoja CB, nes jos įtakoja visą finansų rinką, jų dydžiu remiantis skaičiuojama daugelis rinkos palūkanų. Šio rodiklio atitikmuo Lietuvoje yra Vilibor, kurio dėl valiutų valdybos modelio ypatumų LB neturi didelių galimybių reguliuoti. > > "Padengta" yra tik pinigų bazė. Tuo tarpu didžiausios apyvartos > kasdien daromos ne su baze. > Bazė - tai ir yra litai, kuriuos LB įsipareigojęs dengti. Jono Petrui išduotų skolos lapelių, nors ir nominuotų litais, LB, aišku, nedengia, visiškai nematau prasmės to daryti. O paskolas ir indėlius Lietuvos bankuose eurais LB irgi turėtų kažkuo dengti?