Nesu geresnis NT rinkos žinovas, nei bet kuris iš čia rašančių. Galiu tik spėti, kad NT kainas palaipsniui kels ekonomikos atsigavimas, o staigaus NT šuolio ar kritimo pats euro įvedimo faktas nesukels, nebent tiek, kiek jis padidins infliaciją pagrinde dėl valdžios veiksmų įsivedus eurą - staigesnio minimalaus atlyginimo didinimo, didesnių biudžeto išlaidų ir pan. On 2014.01.30 10:56, John Smith wrote: > isiterpsiu į jūsų akujenną diskusiją - matau žmonės jūs protingi - gal galit paprognozuot kaip jūsų nuomone elgsis NT kainos prieš ir po euro? > > pastebiu kad žmonės aktyviau perka NT (ale euras nusimato) kas bus toliau? > > "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:lcd0ok$e2c$1@trimpas.omnitel.net... >>> Kad nebereiktų toliau tuščiai diskutuoti ir mušti negyvą arklį galime >>> teisybės paieškoti pirminiuose šaltiniuose: >>> >>> http://www.ecb.europa.eu/mopo/decisions/html/index.en.html >>> >>> "The Governing Council of the ECB _sets_ the key interest rates. >>> >>> The key interest rates for the euro area set by the Governing Council >>> are: >>> >>> - The interest rate on the main refinancing operations (MROs), >>> which normally provide the bulk of liquidity to the banking system. >>> The Eurosystem may execute its tenders in the form of fixed rate or >>> variable rate tenders. >>> - The rate on the deposit facility, which banks may use to make >>> overnight deposits with the Eurosystem. >>> - The rate on the marginal lending facility, which offers overnight >>> credit to banks from the Eurosystem." >>> >>> http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/sf/html/index.en.html#general >>> >>> "The interest rates on the marginal lending and deposit facilities >>> normally provide a ceiling and a floor for the overnight market >>> interest rate" >>> >>> Išvertus į žmonių kalbą - CB (šiuo atveju ECB) nustato ribas, kuriose >>> gali svyruoti "rinkos" palūkanų normos. T.y. centrinis bankas valdo >>> rinką, o ne rinka valdo centrinį banką ;) >>> >> >> Tai kad tau niekaip šito nepavyksta išaiškinti, nematau toliau prasmės >> ir diskutuoti. Paprastai CB turi kelis mechanizmus, kuriais reguliuoja >> palūkanų normą. Savarankišką monetarinę politiką vykdančių CB, >> pagrindinis palūkanų normos reguliavimo instrumentas paprastai yra >> laisvos rinkos operacijos - pinigų pasiūlos rinkoje didinimas ir >> mažinimas. Šiuo instrumentu jis gali tiksliai pasiekti norimą palūkanų >> lygį. Kiti yra pagalbiniai - privalomųjų atidėjimų procentas, >> nustatantis maksimalią "pinigų multiplikavimo", o tiksliau depozitų >> perskolinimo ribą ir "marginal lending facility", kuris, be abejo, >> nustato viršutinę palūkanų normos ribą, bet iš esmės pagrindinę palūkanų >> normą jis reguliuoja tik ekstremaliomis situacijomis. Bet apie visą tai >> labai aiškiai parašyta wikipedijose ir kitur, į ką nuorodas ne kartą >> pateikiau - geriau jas ir skaityti, nes ištraukus atskirus sakinius iš >> CB puslapių ir kiekvieną detalę interpretuojant savaip tau sunku suvokti >> visumą. >> >> Na, o LB dėl fiksuoto lito kurso iš esmės neturi pagrindinio >> instrumento, yra tik tie du papildomi, kurie iš esmės pagrindinės >> palūkanų normos nereguliuoja. Dabar tą "marginal lending facility" >> tiesiog perima iš ECB, o tai reiškia kad iš esmės LB tuo neprisiima >> jokių didelių įsipareigojimų, nes rinkos palūkanų normą, jai užkilus iki >> ECB nustatytos ribos, jau gesintų ECB su savo neribotais eurų gamybos >> pajėgumais ir jis spręstų ar tą "marginal lending facility" procentą >> kelti aukščiau, ar ne - paprastai jis būna nustatomas aukštesnis už >> tarpbankines palūkanos, o jos reguliuojamos, kaip jau rašiau, laisvos >> rinkos operacijomis. Norėčiau pažymėti, kad tas pririšimas galioja jau >> nuo 2004 m, o dar ~2008 m Šarkinas verkė kad neturi instrumentų numušti >> Vilibor. Ir jis buvo teisus - vienintelis instrumentas buvo privalomųjų >> atidėjimų procentas, o Vilibor, nors buvo daug aukštesnis už Euribor, >> nepasiekė ECB nustatyto "marginal lending facility" procento, kuris tuo >> metu buvo daug aukštesnis nei dabar. LB, žinodamas, kad valiutų valdybos >> sistemoje negali prigeneruoti pinigų "iš oro" ir taip kažką reguliuoti, >> prieš tai iš viso savo "marginal lending facility" tiesiog nustatydavo >> pagal didžiausią 2-jų savaičių Vilibor reikšmę plius du procentai. >> >>> Tai vėlgi grįžtam prie to, kad pilno rezervo nėra. Tiek, kad normaliai >>> funkcionuojančioje ekonomikoje (o Lietuvoje ji +/- funkcionuoja) tai >>> nėra labai svarbu. >> Kur pilno rezervo nėra? Lito padengimo srityje jis yra perteklinis. > >