> Galime apsiriboti ECB, kaip mums akualiausiu pasaulio CB. Paskaitome, > ką jie patys apie save rašo: > http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/intro/html/index.en.html#reserves > > "The intent of the minimum reserve system is to pursue the aims of > stabilising money market interest rates, creating (or enlarging) a > structural liquidity shortage and possibly contributing to the control > of monetary expansion." > > Išvertus į žmonių kalbą gaunasi, kad privalomų atidėjimų sistema > "galimai prisideda prie pinigų plėtros kontrolės". Skamba kažkaip > neužtikrintai :) Dar apie šio instrumento tariamą svarbą - nuo 1999 > metų ECB privalomų rezervų normą koregavo (laikinai sumažino dvigubai) > berods vieną kartą 2012 metais. Tuo tarpu bazines palūkanų normas per > tą laiką keitė apie 40 kartų :) > > Dar apie tą 2012m. rezervų normos sumažinimą: > https://www.ecb.europa.eu/mopo/pdf/mb201202en_box2.pdf?2f1bde007ecadde1bbb5f18c605981c0 > > > "The purpose of reducing the minimum reserve requirement is twofold. > First and most importantly, it reduces banks’ liquidity needs and > thereby the amount of collateral that they may need to mobilise > in order to achieve the required amount of refinancing with the > Eurosystem to satisfy reserve requirements. Second, the measure is > also intended to foster money market activity, mainly because it > increases the incentives of cash long banks to offer their liquidity > to other banks, as they can no longer deposit it with the fully > remunerated reserve account." > > Viskas tik apie tarpbankinės rinkos likvidumą ir nė žodžio apie pinigų > plėtrą, nors savo sprendimu ECB "atpalaidavo" €100 milijardų pinigų > bazės. > Na tai kur čia koks nors prieštaravimas mano išsakytoms mintims? Šiuo metu, kai beveik visi pagrindiniai CB stengiasi kuo daugiau pinigų įsukti į rinką, tie rezervų reikalavimai yra minimalūs, todėl jie ir nevaidina jokios reikšmės, praktiškai neriboja pinigų perskolinimo masto, ką jau ir rašiau praeitame laiške. Dabar ECB atidėjimų procentą nustato praktiškai automatiškai, pagal tarpbankinių paskolų procentą. Šiuo metu FED privalomųjų atidėjimų procentą iš viso nustato tik atsiskaitomosioms sąskaitoms, o Kanada, UK, N. Zelandija, Australija ir Švedija jo iš viso nenustato. > Nematau ko mums čia ginčytis. Tiesiogiai visų tų euriborų ir viliborų > centriniai bankai nereguliuoja - tai yra sutartinė palūkanų norma > kurią komerciniai bankai taiko savo klientams. CB gali nebent taikyti > kažkokias administracines priemones, jei mato, kad *borais > piktnaudžiaujama. Pvz. ne taip senai rodos "Barclays" gerai gavo nuo > ECB per galvą būtent už tokią veiklą. > Tai kad tie "*borai" pas mus ir yra ta pagrindinė palūkanų norma, kurią reguliuoja savarankišką pinigų politiką vykdantys bankai. Ją reguliuoja pagrinde laisvos rinkos operacijomis - didindami ar mažindami pinigų pasiūlą rinkoje. Antras instrumentas, keičiantis pinigų paklausą rinkoje, yra privalomųjų atidėjimų procentas, kaip jau sutariame, nustatytas praktiškai ant minimumo ir pinigų rinkos šiuo metu daugelyje šalių neįtakoja. Trečias instrumentas (apie kurį iki tol tiek diskutavome) - CB "marginal lending facility" procentas - paprastai nustatomas didesnis už tuos "*borus" ir esant reikalui nustato viršutinę tų "*borų" ribą. > Kokia nors Maxima būtų nusiminusi, jei sužinotų, kad milijonai litų > jos sąskaitose nėra garantuotai konvertuojami į € santykiu 3,4528:1 :) > Ir šiaip - koks nors AB SEB Bankas tai ne jonas, ir ne petras ... > Sąskaitų į eurus LB nekonvertuoja, kaip ir į litus, bet kai tik bankas sąskaitas konvertuos į litus, jie į eurus bus konvertuojami be problemų. Maximos litų (bent jau anksčiau tokie buvo) LB irgi nekonvertavo ir nekonvertuoja nei į eurus, nei į litus, bet kai tik Maxima savo litus konvertuoja į tikrus litus, LB šiuos konvertuoja į eurus be problemų. Reikia pagaliau įsisąmoninti, kad kai Maxima išleidžia savo litus, ji nedubliuoja LB funkcijų ir nepadidina tikrų litų kiekio, o tiesiog juos pasiskolina, savo litus pateikdama skolintojams kaip skolos lapelius. Lygiai tokie pat skolos lapeliai yra sąskaitos komerciniuose bankuose - tai tiesiog įrašai banko apskaitoje, kad jis skolingas klientui tiek ir tiek pinigų. O kokia tų pinigų dalis iš tikrųjų yra banke, gali pamatyti pažiūrėjęs į jo rezervų dydį (sąskaitos CB dydis + grynieji). Nors LB ir komerciniai bankai savo pavadinime turi žodį "bankas", reikia suprasti, kad tai visiškai skirtingas funkcijas atliekančios institucijos. LB yra valdžios institucija, turinti litų leidybos monopolį, kurių daugiau niekas negali išleisti, o tai padaręs persekiojamas įstatymo. Komerciniai bankai - tai pelno siekiančios privačios įmonės, besiverčiančios pinigų perskolinimu ir kitomis finansinėmis operacijomis. Indėliai jiems - tik vienas pinigų pasiskolinimo būdų, šalia obligacijų, akcijų (iš dalies) ir pan., daugelyje šalių indėlių sertifikatais aktyviai prekiaujama biržose, kaip ir bet kokiais kitais finansiniais instrumentais.