> Kad nebereiktų toliau tuščiai diskutuoti ir mušti negyvą arklį galime > teisybės paieškoti pirminiuose šaltiniuose: > > http://www.ecb.europa.eu/mopo/decisions/html/index.en.html > > "The Governing Council of the ECB _sets_ the key interest rates. > > The key interest rates for the euro area set by the Governing Council > are: > > - The interest rate on the main refinancing operations (MROs), > which normally provide the bulk of liquidity to the banking system. > The Eurosystem may execute its tenders in the form of fixed rate or > variable rate tenders. > - The rate on the deposit facility, which banks may use to make > overnight deposits with the Eurosystem. > - The rate on the marginal lending facility, which offers overnight > credit to banks from the Eurosystem." > > http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/sf/html/index.en.html#general > > "The interest rates on the marginal lending and deposit facilities > normally provide a ceiling and a floor for the overnight market > interest rate" > > Išvertus į žmonių kalbą - CB (šiuo atveju ECB) nustato ribas, kuriose > gali svyruoti "rinkos" palūkanų normos. T.y. centrinis bankas valdo > rinką, o ne rinka valdo centrinį banką ;) > Tai kad tau niekaip šito nepavyksta išaiškinti, nematau toliau prasmės ir diskutuoti. Paprastai CB turi kelis mechanizmus, kuriais reguliuoja palūkanų normą. Savarankišką monetarinę politiką vykdančių CB, pagrindinis palūkanų normos reguliavimo instrumentas paprastai yra laisvos rinkos operacijos - pinigų pasiūlos rinkoje didinimas ir mažinimas. Šiuo instrumentu jis gali tiksliai pasiekti norimą palūkanų lygį. Kiti yra pagalbiniai - privalomųjų atidėjimų procentas, nustatantis maksimalią "pinigų multiplikavimo", o tiksliau depozitų perskolinimo ribą ir "marginal lending facility", kuris, be abejo, nustato viršutinę palūkanų normos ribą, bet iš esmės pagrindinę palūkanų normą jis reguliuoja tik ekstremaliomis situacijomis. Bet apie visą tai labai aiškiai parašyta wikipedijose ir kitur, į ką nuorodas ne kartą pateikiau - geriau jas ir skaityti, nes ištraukus atskirus sakinius iš CB puslapių ir kiekvieną detalę interpretuojant savaip tau sunku suvokti visumą. Na, o LB dėl fiksuoto lito kurso iš esmės neturi pagrindinio instrumento, yra tik tie du papildomi, kurie iš esmės pagrindinės palūkanų normos nereguliuoja. Dabar tą "marginal lending facility" tiesiog perima iš ECB, o tai reiškia kad iš esmės LB tuo neprisiima jokių didelių įsipareigojimų, nes rinkos palūkanų normą, jai užkilus iki ECB nustatytos ribos, jau gesintų ECB su savo neribotais eurų gamybos pajėgumais ir jis spręstų ar tą "marginal lending facility" procentą kelti aukščiau, ar ne - paprastai jis būna nustatomas aukštesnis už tarpbankines palūkanos, o jos reguliuojamos, kaip jau rašiau, laisvos rinkos operacijomis. Norėčiau pažymėti, kad tas pririšimas galioja jau nuo 2004 m, o dar ~2008 m Šarkinas verkė kad neturi instrumentų numušti Vilibor. Ir jis buvo teisus - vienintelis instrumentas buvo privalomųjų atidėjimų procentas, o Vilibor, nors buvo daug aukštesnis už Euribor, nepasiekė ECB nustatyto "marginal lending facility" procento, kuris tuo metu buvo daug aukštesnis nei dabar. LB, žinodamas, kad valiutų valdybos sistemoje negali prigeneruoti pinigų "iš oro" ir taip kažką reguliuoti, prieš tai iš viso savo "marginal lending facility" tiesiog nustatydavo pagal didžiausią 2-jų savaičių Vilibor reikšmę plius du procentai. > Tai vėlgi grįžtam prie to, kad pilno rezervo nėra. Tiek, kad normaliai > funkcionuojančioje ekonomikoje (o Lietuvoje ji +/- funkcionuoja) tai > nėra labai svarbu. Kur pilno rezervo nėra? Lito padengimo srityje jis yra perteklinis.