Tema: Re: NT kainos pries Eura
Autorius: Tomas
Data: 2014-02-14 15:41:19
On 2014.02.13 16:57, RaR wrote:

> Ne mano modelis, o realybė. Indėlius eurais turėtų kompensuoti eurais,
> dolerinius - doleriais, litais - litais. O eurus į litus LB iškeisti
> jokių problemų, nors ir trilijoną - juk LB tam iš esmės ir skirtas.

Kaip ir sakiau - lieka problema gauti tų eurų.

> Nesuprantu apie ką tu čia dabar postringauji. Jeigu nėra Lietuvos
> vyriausybės, nėra ir indėlių draudimo. Komercinis bankas pragano pinigus
> ir jų nebėra. Prie ko tokiu atveju LB ir prie ko tie valiutos keitimai
> nesuprantu. LB turi pakankamą rezervą, kad visus savo išleistus litus
> iškeistų į eurus ir, be abejo, gali neribotą kiekį eurų iškeisti į litus.

Taigi pats iškėlei mintį, kad jei nebūtų Lietuvos (vyriausybės), tai 
"tiesiog visi savo litus išsikeistų į eurus, litai rinkoje išnyktų, o 
lito rezervas savo ruožtu ištuštėtų". Tai ir sakau, kad visi savo litų 
neišsikeistų, nes indėlių nominuotų litais bankuose yra žymiai daugiau, 
nei LB turi rezervuose eurų.

> Na, bus visos sąskaitos ir skolos nominuotos eurais vietoje litų

Tai čia tik Vidas Makauskas pergyveno dėl euro įvedimo. O šiaip viskas 
kas nominuota litais bus "padalinta" iš 3,4528 ir virs eurais 
nepriklausomai nuo "padengimo" ar "nepadengimo". O toliau viskuo 
pasirūpins ECB :)


> Vis labiau įsitikinu, kad pamatęs žodį "pinigai" tu visiškai pasimeti ir
> savo samprotavimuose pameti bet kokią logiką. Jeigu aš turiu butą ir jį
> išnuomojau, vadinasi NT rinkoje atsirado dar vienas butas - aš jį
> tebeturiu, ir tuo pačiu nuomininkas turi butą kuriame gyvena? O jei
> nuomininkas jį pernuomuoja, tai atsirado dar vienas - aš tebeturiu,
> nuomininkas irgi jį turi, nes išsinuomojo, o antros eilės nuomininkas
> irgi turi, nes išsinuomojo? Ir šiaip keisti tavo minties šuoliai - nuo
> "pinigų multiplikavimo" neigimo kaip apskritai egzistuojančio reiškinio
> iki jo supratimo pažodžiui - įsitikinimo kad tokiu būdu visi
> automatiškai turtėja.
>
> Va va, ką ir sakiau. Praeitoje pastraipoje tvirtini kad komerciniai
> bankai daugina CB pinigus. Dabar jau teigi, kad jokio pinigų daugiklio
> nėra. Mano supratimu, jeigu nėra daugiklio, tai ir nepasidaugina, arba
> atvirkščiai. Bet pagal pono logiką, tikriausiai, tam, kad pinigai
> pasidaugintų, būtina ir pakankama sąlyga, kad nebūtų jokio daugiklio?

Didžiausia paties klaida, kad žiūri į pinigus kaip į kažkokį materialų 
dalyką - pateiktas pavyzdys su butu tą labai gerai parodo.

Jau n kartų rašiau, kad komerciniai bankai nedaugina centrinio banko 
pinigų kaip teigiama standartiniame pinigų daugiklio modelyje. Realybė 
iš tiesų yra netgi gerokai paprastesnė ir visiškai logiška. Komercinis 
bankas išduodamas paskolą sukuria pinigus (bank money, inside money - 
kaip pavadinsi, taip nepagadinsi), kurie yra už tam tikrą kainą (CB 
nustatomą ir valdomą palūkanų normą) keičiami į centrinio banko pinigus 
(outside money) - rezervus kurie naudojami atsiskaitymui tarp bankų ir 
grynuosius, kurie esant reikalui išmokami klientams. Štai ir visa 
finansinė alchemija vienu sakiniu.

Jei CB nori suaktyvinti ekonomiką - jis mažina savo pinigų kainą 
(palūkanų normą), kad atpigtų ir komercinių bankų kreditas ir dėl to 
imtų didėti pinigų masė. Jei CB mano, kad ekonomiką reikia prislopinti - 
savo pinigų kainą didina (kelia palūkanų normą), kad brangtų ir 
komercinių bankų kreditas, o pinigų masės augimas būtų lėtesnis ar ji 
net imtų mažėti. Štai visa monetarinė politika dviem sakiniais :)