> Aš aišku per daug nesigilinau (kam gilintis į tai, kas greičiausiai > artimiausiu metu išnyks :) ), bet kam tada skirtos LB internetuose > aprašytos repo operacijos? Kam apskritai LB nustatinėja ir skelbia > palūkanų normas (ir ne bet kokias, o visada didesnes nei ECB)? Man > rodos, kad tamsta pernelyg supaprastintai žiūrite į LB veiklą. > LB nenustatinėja palūkanų normų, o jas tik skelbia, kaip daugybę kitų statistinių duomenų. Neatsimeni kaip prieš keletą metų Vilibor buvo daug didesnės už europines palūkanas, tuomet Šarkinas teisinosi, kad jis nieko negali padaryti? LB perka ir parduoda kitų šalių obligacijas, kitus vertybinius popierius ir auksą vien savo rezervo valdymo tikslais. Juk jis nelaiko viso savo rezervo eurų banknotais, o už juos perka obligacijas, kurios generuoja kažkokius procentus. O obligacijų galiojimo laikas ne begalinis, kartas nuo karto reikia pirkti naujų. Be to negali visko laikyti ilgalaikėmis obligacijomis, dalis rezervo turi būti likvidus trumpuoju laikotarpiu, kad galėtum vykdyti savo įsipareigojimus - keisti bet kokį litų kiekį į eurus. Jeigu eurų poreikis staigiai padidėja, gali tekti rinkoje parduoti ir ilgalaikes obligacijas. Bet visos tos LB rinkos operacijos (net sunormalizavus pagal išleistos valiutos kiekius) savo mastais ir dinamiškumu nė iš tolo neprilygsta, pvz. ECB, kuris kiekvieną dieną superka ir parduoda didžiulius kiekius obligacijų. Ir tos LB operacijos neturi tikslo reguliuoti kažkokias palūkanų normas ar, tuo labiau, valiutos kurso, kuris yra fiksuotas. > Ir kuris čia bankas buvo paskelbęs, kad pritrūko grynųjų? > Na tai kad ir šios vasaros pradžioje kai buvo paskelbti gandai apie Swedbank, kai kur bankomatuose pritrūkdavo pinigų. Aišku, visa sistema sukurta taip, kad žmonės negalėtų per trumpą laiką išsigryninti labai daug - bankomatuose yra dienos apribojimai, bankų skyriuose tokiu atveju nusidriekia didžiulės eilės, kurios riboja pinigų išėmimą, o per tą laiką bankas gali išsigryninti arba pasiskolinti. Vis tik ši diskusija prasidėjo nuo tavo teiginio, kad LB tokiu atveju komerciniams bankams neva pinigų kiek nori duoda LB, o aš teigiu, kad LB tokios funkcijos neatlieka, bankai tų pinigų turi prasimanyti patys. Kadangi pas mus didžiąją rinkos dalį užima didelių bankų filialai, jiems tai nėra problema, gal kiek sudėtingiau tokiu atveju būtų vietiniams nedideliems bankams. Štai kad ir praktinė citata iš Latvijos iš kur jie gauna pinigus (čia 2011m, kai buvo paskleisti gandai apie Swedbank): "Latviškojo "Swedbank" valdytojas Maris Mančinskis pirmadienio rytą Latvijos televizijos LNT eteryje paskelbė, kad per sekmadienį sunerimę kaimyninės šalies piliečiai iš bankomatų ir banko sąskaitų išsiėmė beveik 10 mln. latų. Skelbiama, kad pinigus atsiėmė maždaug 10 tūkst. latvių. Tačiau pasak M. Mančinskio, tai nė kiek netrikdo banko veiklos, kadangi išsiimta suma pinigų sudaro viso labo 1 proc. turimo depozito. „Net tuo atveju, jeigu visgi latviškasis "Swedbank" pritrūks lėšų, mums pasirengęs padėti ir Švedijos "Swedbank", - paskelbė jis." > Nereikia pamiršti, kad 1993m. (lyginant pvz. su 2013m.) Lietuva > apskritai neturėjo ekonomikos ;) Ir vykstant radikaliam ekonominiam ir > socialiniam persitvarkymui valiutos kurso svyravimai ar didesnė > infliacija neturėtų nieko stebinti. > Tik va neaišku kiek tas kursas dar būtų taip šokinėjęs, o pririšus litą šokinėjimas iš karto baigėsi. Ir nuo to blogiau pasidarė tik valiutos spekuliantams, visi kiti lengviau atsikvėpė. > Soros'as kažkada pašokdino JK svarą. Ar dėl to pasaulis sugriuvo? > Sakyčiau atvirkščiai - iš LT kurios lito teoriškai negali pašokdinti > niekas, 1/2 milijono gyventojų išsikraustė į tą pačią JK, kurios svarą > šokdina "pinigų maišai" ;) Ne tai kad pašokdino, bet įsmeigė paskutinę vinį į braškančią sistemą. Dėl to išsikraustymo, tai čia jau nuvažiavai į lankas - lito kurso stabilumas euro atžvilgiu tikrai nėra emigracijos į UK priežastis.