On 2014.02.07 21:26, RaR wrote: > > Na, na. dar 1998 m JAV tas rezervų reikalavimas buvo >10%, kai kuriose > šalyse jis ir dabar >30%, tad pinigų daugiklio ribos pasiekimas ten nėra > tik teorinės konstrukcijos. Vėlgi pacituosiu tą pačią citatą: "Starting in the late 1980s, the Federal Reserve supplied the quantity of reserves needed to maintain its policy target - the federal funds rate - which is the interest rate at which banks lend reserves to each other in the interbank market. The Federal Reserve did not target the amount of reserves, the quantity of deposits or loans on banks balance sheets, or broad measures of the money supply." T.y. FED'as (ir tas pats galioja ko gero visiems civilizuotų šalių CB - apie visokias zimbabves nekalbam) didina/mažina bankų rezervus pagal tarpbankinės rinkos poreikius, kad nebūtų didelių nukrypimų nuo jo norimos palūkanų normos. Todėl rezervo reikalavimai (visai nesvarbu ar jie yra 1%, 10%, 100% ar 200%) yra nevaržantys - CB visada aprūpina tarpbankinę rinką papildomais rezervais jei jų prireikia. Kaip ir minėjau - visos tokios operacinės realijos yra n kartų aprašytos viešai prieinamuose dokumentuose, net nematau apie ką čia diskutuoti. > Dėl pateikto straipsnio - tai ten sakome tas > pats, ką aš jau kelis kartus pakartojau - kai privalomų rezervų > procentas nustatytas mažas, kadangi CB pagrindinis palūkanų normos > reguliavimo instrumentas yra atviros rinkos operacijos (ką tu praeitoje > diskusijoje kažkodėl atkakliai neigei),rezervų reikalavimas yra > visiškai nereikšmingas rodiklis rinkoje. Beje, kas tavo pateiktame > straipsnyje rašoma, labai tiksliai pasako jau jo pavadinimas: "Bank > Lending in Times of Large Bank Reserves". Derėtų paskaityti visą straipsnį, tai pasidarytų aiškiau kodėl jis taip vadinasi :) > Ir ką nori pasakyti žodžiais "mistinis pinigų daugiklis"? Tai yra > visiškai realus, paprasta matematine logika įrodomas reiškinys - negi > nori pasakyti kad tokio neegzistuoja ir niekada nebuvo? O kad daugelis > didžiausių CB juo šiuo metu realiai nesinaudoja - tai kitas dalykas, kol > kas dar jis iš jų arsenalo neišmestas, net jų įstatuose deklaruojamas > kaip vienas trijų pagrindinių monetarinės politikos instrumentų. Paprasta matematinė logika sako, kad jei CB didina/mažina pinigų bazę pagal tarpbankinės rinkos poreikius, tai pinigų bazės ir platesnių pinigų agregatų santykio priežastingumas yra atvirkštinis, nei teigia pinigų daugiklio modelis ;) Apskritai, jei žmogus ne iš gatvės, o dėstantis makroekonomiką Oksfordo Universitete rašo "kill the money multiplier", tai būtų galima bent trumpam įjungti kritinį mastymą ir pasidomėti kodėl jis taip rašo :) > > Iš to ką išdėsčiau aukščiau ir iš visų ankstesnių mano aiškinimų turėtum > pagaliau suprasti, kad vis tie tavo samprotavimai su visais trim > variantais yra loginės ir praktinės nesąmonės. O tiksliau - būtų > variantas 1, nes kitaip ir negali būti, bet jokios lito griūties dėl to > nebūtų - nebent to komercinio banko, atsisakančio dengti savo "litus" > tikrais litais, griūtis. Norite pasakyti, kad pvz. SEB'o (įsipareigojimai 18% Lietuvos metinio BVP) ar Swedbankio (įsipareigojimai 13% Lietuvos metinio BVP) nemokumas neturėtų jokios įtakos Lietuvos ekonomikai? Gal ir taip, ką aš žinau :) Ar tikrai LT finansų sistemos stabilumas priklauso tik nuo užsienio komercinių bankų ir ECB malonės? Gal ir taip, juk Lietuva - drąsi šalis :) > Eilinį kartą klaidinami žmonės terminu "pinigai". Litų, kaip ir eurų ar > dolerių negali leisti joks komercinis bankas. Čia diskusija ne apie tai "ko nori mergaitė". "Mergaitė" (pvz. Vainienė) gali norėti, kad visi pinigėliai būtų auksiniai. Kažkas kitas gali norėti, kad pinigais būtų vadinama tik CB leidžiama pinigų bazė. Bet vėlgi taip nėra, ir skaičiai piniginių finansinių institucijų sąskaitose taip pat yra pinigai - patinka tai kažkam ar nepatinka. Lyrinis nukrypimas. Vienas islandas man jau gal prieš 10 metų pasakojo, kad pas juos Islandijoje grynieji pinigai praktiškai nebenaudojami, ir gyrėsi, kad piniginėj turi ko tik nori - eurų, švediškų ar daniškų kronų, o islandiškos kronos neturi nė vienos. Pastaraisiais metais neretai aiškinama, kad Švedija artėja prie to, kad visiškai atsisakys "grynųjų" pinigų. Ar tai reiškia, kad Švedija ir Islandija pereina prie kažkokios naujos nepiniginės ekonomikos formos? > Galėtum to savo cituojamo > sakinio nepabaigti daugtaškiu, o pateikti pilną, pratęsiu: > > "(atitinkantys PFI apibrėžimą), Lietuvos centrinė kredito unija, kitos > kredito unijos ir PRF (kolektyvinio investavimo subjektai, t. y. > investiciniai fondai ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, jeigu > jie išimtinai ar daugiausia investuoja į tokias trumpalaikes pinigų > rinkos priemones kaip indėlių sertifikatai, komerciniai popieriai ir > bankų akceptai, iždo ar savivaldos vekseliai)." Ir tai prilygina komercinį banką alkoholikui Petrui? > Diskutuojant su tavimi man labai dažnai atrodo, kad tavo tikslas ne > kažką išsiaiškinti ir suprasti, o rankiojant paskiras frazes ir žodžius > iš dokumentų varyti demagogiją siekiant įrodyti tai ko nėra, visiškai > nesijaudinant dėl iš tokių teiginių kylančių loginių ir praktinių > nesąmonių. Na ir kokios gi tos loginės ir praktinės nesąmonės? :)