On 01/22/2014 10:48 AM, RaR wrote:
>> t.y. tu teigi kad vienas ir tas pats, kai is banko gauni paskola (tarkim
>> vartojimo) ir saskaitoj atsiranda 20k litu. ir kai saskaitoj be
>> skolinimosi turi ta pati 20k (santaupos)? nelabai suvokiu, kur cia
>> 'skolos rastelis'. darbdaviai parduoda produkcija, moka algas, perveda
>> ir darbuotoju saskaitas banke. gali ta pacia diena visus i tase susidet.
>
> Jeigu būtų kažkokios specialios sąskaitos, kurių bankas negalėtų liesti
> ir perskolinti, tu už jų laikymą jam mokėtum, o ne jis tau palūkanas.
> Visi į komercinį banką padėti pinigai - tai iš esmės jam paskolinti

abejoju. as ir kalbu apie paprastas saskaitas. uz jas palukanu niekas 
nemoka. gali pasiimt bet kada, norint isgrynint paprastai tenka 
susimoket. tai kaip viskas ir atitinka? nzn ar jie gali skolinti ir koki 
procenta lesu, gulinciu einamosiose saskaitose o ne indeliuose.

> pinigai, su kuriais jis tinkamas elgtis kaip nori, nepaisant to kaip tie
> pinigai gauti (ištraukei grynus iš kojinės, paimta paskola iš kito banko
> ar iš to paties banko). Kiek jis tų gautų pinigų perskolina - kitas
> reikalas, kuo daugiau perskolina - tuo sėkmingesnė jo veikla, nes iš
> palūkanų skirtumo uždirba daugiau pelno.
>
> Tik tiek, kad bankas turi turėti pakankamai neperskolintų pinigų,
> kuriais galėtų tau apmokėti iš einamųjų sąskaitų pinigus išimant grynais
> ar pervedant juos į kitą banką.
>
>
>>
>>> pinigus galima perskolinti daug kartų, ir tuomet bendra skolos raštelių
>>> suma litais gaunasi daug didesnė už LB išleistų litų kiekį.
>>>
>>> Kaip jau parašė, tie visi įsiskolinimai, iki šiol nominuoti litais, bus
>>> pernominuoti eurais tiesiog padalinant iš 3,4528.
>>>
>>>
>>>
>>> 2014.01.20 14:12, Vidas Makauskas rašė:
>>>> Gal gali paaiskinti apie Lietuvos rezervus? Jais yra padengti tik gryni
>>>> pinigai. O kaip mes isigysime eurus tiems litams, kurie guli banku
>>>> saskaitose?
>>