zinok, as panasiai galvoju apie viena savo pazistama. kuri visuomet buvo
chamka, bet skaites menininke ir visi aplink ja sokinejo. jai viskas buvo
leista. manau, kad taip ja islepino. ir dabar tokia liko, tik dar ir paseno
ir tapo slyksti kompleksuota boba, kuri leidzia sau tvoti viska i akis
nesvarbu kam. ar zmogus prie ko ar ne prie ko. uztat per kaledas ir velykas
visuomet gaunu jos nuostabu atviruka "jezuselis, bukit palaiminti,
dievulelis, sikulelis, myzalelis". tikra katalike. kaip taisykle, dievo
meile dazniausiai issilieja pykciu, neapykanta ir panieka. tai gal ne
nuodeme, kad as tu kataliku irgi nekenciu.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16863