Kad turbūt čia visi su savo slojikais, kurie buvo paminėti anksčiau,
vienų vieni tokie ir tai puiku. O kad tavęs nesupranta, gali ir klysti. o
aš kartą eidama gatve mąsčiau apie tave ir prisiminiau istoriją.
Taigi, tau speciali istorija: kai aš buvau maža, Vilniuje, kur nuo
Katedros eiti į Tilto gatvę, viename name pusrūsyje be patogumų ir
virtuvės gyveno rusė senutė. Mama man sakė, kad ji buvo vienuolė,
neatsimenu, ar vienuolynas tarybiniais metais išvaikytas, ar kaip ten
buvo, bet buvo įžadus davusi. Ir žmones žolėm gydydavo. Prisimenu tik
viena - buvo davusi įžadus, kad gali kitiems padėti, tik ne sau. Na,
dalis iš to, ką pasakoju, gali buti nuo vaikystės ir laiko iškraipyta.
Bet atsimenu tikrai, kad ji niekad nėra skundusis kuo nors. Ir atsimenu
tą neapsakomą šviesumo jausmą, ją supusį. Gali būti, kad ji nebuvo
vienuolė, nesu tikra, kad teisingai prisimenu. bet esu tikra, kad savęs
niekada negydė, taigi, kažkoks įžadas buvo. bet esmė ta pati - dar
dabar atsimenu kaip vieną labiausiai nušvitusių žmonių. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16863