vis pagalvoju apie nedėkingą darbą mokyti kitus.  manau, kad paprastai
nedėkingumas pasireiškia, kai grūdai sėjami į neparuoštą dirvą. 
nelengva užduotis grūdui guolį paruošti - būtina žmogų pažinti,
pajusti, net pamilti.  tik tada gAli gimti žodžiai, įtaikantys į kitą.
juk ne daugybos lentelę ano atmintin stengiesi įkalti, o pasidalinti savo
širdies dovana. ir ne žmogus kaltas, kad nepriima, nesupranta.  net jei
talentingiausias mokytojas kalbės nesuprantama kalba, vargu ar jis bus
suprastas. nesakau, kad tavo darbas bergždžias, tik primenu, kad
natūralu, jog šatėniečiai nesproginėja prašvitimais. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16863