man visuomet idomu stebeti publika, kuri renkasi i spektakli. kaip pamazu
uzsipildo ziurovu sale. kai kurie, kuriu veidai visiems pazistami, pries
atsisesdami dar papozuoja miniai. vizgirda, visur esantis amerikonas. arba
kevisas, kalbantis telefonu. tustybe kiekvienam zingsny. ana diena, kai
vaiksciojom po miesta su amerikonka mano biciule, koja uz kojos po
senamiescio gatveles ir kiemus, nusprendem, kad pasauli varo tustybe.
viskas del tustybes. mano amerikonka is detroito, tai pamisus del maskiu.
ir pazista kur kokia. einant arkliu gatve parode man bentli, tuo metu
zinojau kaip atrodo, dabar vel pamirsau. nesuprasiu, kokia prasme pirkti
maske uz kiek ten simtu tukstanciu, paskui rupintis kad jos nenusvilptu,
kad neapgadintu koks girtas vaziuodamas pro sali. tai sokinejimas aplink
daiktus, kuris man atrodo beprasmis. o kitam labai prasminga. a girdz, noe?
pasaulis ivairus, zinok. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16863