tikras bendravimas yra kai tave supranta (su žodžiais ar be žodžių :))
ir priima tokią, kokia esi.  realiam bendravime tikrojo ne taip ir daug. 
prisimenu, kai pasiguodžiau žydrynėj apie sunkią tėvelio širdies
operaciją, šatėniečių išsakytas palaikymą jutau kaip patį
tikriausią.  kažkodėl įstrigo Quieras.  gal todėl, kad jis paprastai
vaikščiodavo su nepramušamais tarptautinių žodžių šarvais ir
nusmailinta ironijos ietimi , o čia staiga pražydo žmogišku paprastumu.
 ir rodės tada, kad tie žodžiai įmerkė šakas į mane nešantį
patvinusių jausmų srautą taip, kad buvo galima į juos įsitverti. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16863