Nepykstu visai, tik vaikai tokia jautri tema, esi toks tikras, kad padarei
daug ką neteisingai, ir pakeist nelabai gali ką nors... Dėl dukros
rašinio, tai gal ten buvo apie meilę tėvynei? na tikrai neatsimenu, tik
prisimenu, kad abi labai iš kažko juokėmės, tai kokia ciniška frazė
gal ir praslydo. Nevisada į viską žiūriu taip jau rimtai, pažiūrėk
į mano niką, o taip atvirai, kaip dabar, kalbu retai. Priimk kaip
pasitikėjimo ir atvirumo ženklą. Žmonės nevienodai atviri.
Dažniausiai turi savo apsauginį slojiką. Įsivaizduok, na eksperimento
dėlei, kad čia dauguma slepia savyje ne netikėjimą, o priešingai - gal
ne tokį kanonizuotą, bet tikėjimą. Tik kaip ir apie meilę, apie tai
garsiai kalba ne visi. Bent jau įsivaizduok, gi ir taip visai gali būti,
ar ne?

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16863