ir trakuose nera tvarkos. apsileides siaubingas miesteliukstis. trakieciai,
gave likimo dovana gyventi tokioj vietoj ir ne pirsto nepajudindami, ima
bezboznus mokescius - tiek, kiek ant seiles uzejo - uz tai, kad leidzia
savo kieme pasistatyti masina. is to gyvena, ta prasme, uzsidirba buteliui.
pakeliui i pili issideste profai ubagai su savo zaizdom ir invalido
vezimeliais. ant tilto vaikiuksciai birbina dudelemis fiu fiu fiu, pasideje
kepures. o salia didziausia siuksliu kruva. saloj, kuri tarp traku ir
pilies, dvokia baisia smarve amziais nevalytas tualetas. pro ji plaukia
minios turistu. tikriausiai, tualetu valytoju masina negali atvaziuot ir
sutvarkyt, nes tiltelis yra sventas paveldas, mena snieckaus laikus, uztat
per ji vazinet negalima. mes niekad negyvensim kaip vokieciai, nes esame
kuisliai, tinginiai ir issigimeliai. geriau jau iskart prisisliekim prie
ruskiu, tai nors nekankins dvejones ir neapsisprendimas. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16863