Tvarkydama visokias senienas, atradau voką, kuriame įdėtas 1980m. sausio
ketvirtos dienos Komjaunimo tiesos laikraščio nukirptas kampelis - tai
buvusios rubrikos Versmė dalis. Siūlau paskaityti dalį poeto Jono
Jakšto  eilėraščio, skirto Pauliui Širviui: ... Dabar - aš toks
vienas, "Velnioniškai vienas", vien amžiną tylą turįs. Aš jau 
nesugrįšiu, aš jau neateisiu "Vaivorykščių tiltais aukštais."  Net
mano šešėlis per žolę, per smėlį tavęs aplankyt neateis. Tik tu
neliūdėki. tik tu netikėki, kad pasaka baigės viena. Iš tolo raminsiu
tave, apkabinsiu dar virpančia savo daina. "Negaila man aukso", tik gaila
purienų, žalių mėnesienų, gėlos dar tavos------ Aš, beržas,
lietuviškas beržas, guliu po dangum Lietuvos. Eilėraštis vadinasi
NULAUŽTAS BERŽAS. Gaila, kad negalėjau išlaikyti eilėraščio formos,
bet, manau, skaitant tai įsivaizduoti nesunku.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19024