kas dėl Hario Poterio. Knyga neturėtų labai jaudinti katalikų bažnyčios. o ir dėl ko jaudintis? vaikai čia turi ne mažesnių problemų nei suaugėliai. ir atranda jų sprendimą - burtuose. tai vaikus guodžia, kaip guostų kataliką stebuklai. suaugę nebalsuoja už šią knygą kaip gerą literatūrą vaikams. tačiau vaikai balsuodami jau šimtu procentų išnaudojo visus Anglijos prizus vaikų literatūrai. keistokas reiškinys, nes knyga netelpa į vaikų literatūros rėmus. paskutinė dalis buvo greičiausiai išpirkta. ..... o man įdomiausias pačios autorės Rowling likimas. tai tarsi dar vienas įrodymas kaip iš dugno prisikeliama į aukštumas. pamačiau autorę per BBC 2000 -ais. ji jau buvo gavusi apdovanojimą, 17 milijonų ir kas mėnesį tie milijonai augo po knygos ekranizacijos, bet visiškai neatrodė laiminga. jos akys buvo užgesusios kaip sudaužytos širdies žmogaus. ėmiau ja domėtis. tėvai jos išsiskyrė, motina susirgo baisia išsėtine skleroze, galiausiai mirė. tada ji emigravo į Portugaliją. dėstė anglų kalbą. susipažino ir ėmė gyventi su portugalų tv reporteriu. meilė šios emigrantės (kaip ir daugelio, beje) baigėsi tuom, kad vyras ją vidury nakties su kūdikiu ant rankų išvarė į gatvę. šiaip taip grįžo ji į gimtąjį miestą ir sėdo ant socialinės pašalpos. kai jai atjungdavo elektrą, už tai, kad neturėjo už ką jos nusipirkti, (DB galima jos nusipirkt ir parduotuvėj) ji rašė savo knygą pub'e. taip per penkis metus ši moteris iš pelenės virto viena turtingiausių Britanijos moterų milijardierių. ištekėjo už gydytojo, bet tapo "vienišių šeimos" prezidente ir dalį savo pinigų aukoja vienišų tėvų šeimoms, bei sergančių išsėtine skleroze gydymui. ji taip pat kritikuoja Cameron šeimos (susituokusių) palaikymo pinigais politiką, sakydama, kad vienišiems tėvams to palaikymo kur kas labiau reikia. ir visgi, skurdas - tai ne pinigų klausimas,sako ji, tai žinia, pranešimas.. tiek tam žmogui, tiek visuomenei .... Rowling tėvas buvo ateistas, motina į bažnyčią nueidavo per Kalėdas. Rowling paauglystėje įtikėjo ir viena pati nuėjo į bažnyčią, vėliau universitete atkrito... o tada patyrė pasekmes. geriau išvis netikėti, nei tikėti drungnai. tai faktas, dabar ji save laiko iš naujo atradusia Dievą, yra dvasiniame augime ir mano, kad jos knygose nėra nieko antikriksčioniško ir kad tikras tikintysis turėtų tai pastebėti, nors joje yra ir nemažai juodų spalvų. o septintoji knyga jau prabyla ir apie anapusinį gyvenimą... neskaičiau. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19024