kiekviena liga yra zmogaus adaptacija prie esamu salygu. Alkoholikas
prisitaiko gyventi su savo alkoholiu, o diabetikas su savo diabetu, taip
vezininkas su veziu. Deja tos adaptacines priemones yra visiskai
neekologiskos ir ir netgi prazudo seimininka. Kaip tai gali buti? Zmogus
nori buti mylimas toks, koks yra, pavargo buti atsakingu, o vezys jam
suteikia ir artimuju demesi, meile, ir paciam niekuo nebereikia rupintis.
Istraukti is ligos geriausiai gali reiksmingas zmogui gyvenimo tikslas.
Andreasai ligonineje neturedami pakankamai vaistu taip ir sakydavo veziu
sergantiems ligoniams: 'o kam tau dar reikia gyventi? Gal jau laikas
mirti?' ir tai veikdavo, irdalis ligoniu uzuot ikapes siudinesi imdavo
sveikti. Yra dar viena teorija, kad ligos - tai zenklai, zymintys
kelkrascius. Ir jei zmogus nebepataiko i  kelia, vedanti i savo misijos
igyvendinima, tai zmogus is pradziu tik perspejamas, o ilgianiui vis
skaudziau ir skaudziau musamas, kol aukstesniosios jegos numoja i ji ranka.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19024