Ačiū, noe, už laiškelį. Kai ateis įkvėpimas būtinai parašysiu apie
dabartinį savo požiūrį į tikėjimą ar netikėjimą... Dabar esu
susidomėjusi, vienos šeimos, matomai, kelių kartų turėtomis
maldaknygėmis, kurias, sudėtas į plastmasinį maišelį, radau namo
rūsyje sumesto popieriaus lauže. Visam tam "turtui" virš šimto metų...
Tarp jų radau ir visai irstančią lietuviškąGiesmių knygą. Man labai
įdomu, kada, kur ir kas ją išleido. Dabar nukeliausiu į vieną
tinklapį, kurio savininkas domisi visokiais senais lietuviškais
parašymais. Mėginsiu "išgauti" jo nuomonę... Tau siūlau atsitiktinai
pasitaikiusios giesmės pora eilučių iš giesmės Apie kanczią
Viezpaties Jezaus... Sunau! tegirdžiu raudantį, / Asz Tavę saviep
kalbantį, / Teikeis su manim kalbėti. / Girdžiu jog latrą laimini, / O!
Motinos neatmeni, / Ką esmi nuvarginta, / Iszvysk tu mano silpnybes, /
Szirdies karsztį ir baisybes, / Ką asz kencziu nuliudusi... Kaip Tau
atrodo, maždaug kada knygelė galėjo būti išleista? Gal pamėginti ją
pasiūlyti vietiniam archyvui, bet šiek tiek bijau apsijuokti...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19024