negaliu pasakyti. pavarčiau, paskaitinėjau kelis puslapius ir sužavėta
paprašiau, kad man paskolintų, bet draugė tuoj pat ištraukė
maldaknygę iš rankų, sušukus "jokiu būdu", ir užrakino į savo
sekreterą. negalėjau pykti, nes iš mano namų magišku būdu dingo jos
skolinta man jos draugo  Beresnevičiaus knygutė, kurios taip ir
neperskaičiau. atpirkau, bet ne tą, kaip paaiškėjo. "bomžų
vyriausybė" arba "kas buvo nieks, tas taps viskuo" irgi tarsi tiesmukai
pritaikytas Jėzaus "kalno pamokslas". "palaiminti vargstantieji, nes jų
Dangaus karalystė", manau reiškia, kad žmogus, praranda tai, ką iki tol
labiausiai vertino, tam, kad atrastų tai, ko nemokėjo įvertinti, t.y.
savo ryšį su Dievu, su kitomis sielomis ir tik tuomet visapusiškai
suklestėtų. bedieviai bolševikai apvertė viską aukštyn kojom, nes
matė problemas tik iš materialios pusės. nuostabiai šiandien kalbėjo
Dapkaus svečias,  Vatikano nuncijus  arkivyskupas Bonazzi. Dievas per
Kalėdas ateina pas žmones. jei Dievas yra su manimi, tai kas gali būti
prieš mane? Dievas tapo žmogumi ir patyrė mirtį, kurio Jis nesukūrė
ir, užbaigsiu jo mintį,  prisikėlimu paliudijo, kad mirtis realiai
neegzistuoja. Dievas pasirinko ne klestinčius romėnus, ne išmintingus
graikus, bet varganą vergijon patekusią  žydų tautą ir čia jam nebuvo
vietos kur gimti... tik avių tvartelyje. nuncijus sakė, kad kievienoje
krizėje švyti galimybė, kad Romos krizėje šv. Augustinas matė naują
krikščioniškos Europos galimybę. dabartinė, labiau moralinė, nei
ekonominė krizė irgi atveria naujas galimybes, nes, kaip sakė
Tertulianas, omnis anima naturaliter christiana (KIEKVIENA SIELA
NATŪRALIAI KRIKSČIONIŠKA). TODĖL KRIKŠTYDAMA ŽMONES IR DIEVUS,
KRIKŠČIONYBĖ ŠVENTINO IR STABMELDŽIŲ ŠVENTES, KARTU IŠLAIKYDAMA
RELIGINIO GYVENIMO RITMĄ.  (netyčia parašiau didžiosiomis, bet
nebetaisysiu)  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19024