Prisiminiau pagaliau- norėjau papostringauti apie sutartines, nes girdėjau per ŽR laidą, interviu su profesore, poselėjančia šį savitą dainavimo žanrą, kurį JUNESKO įtraukė į pasaulio kultūros paveldą. Gal ir Mie girdėjo šią laidą? Prisipažinsiu-nors sutartines gerbiu, bet jos mane slegia, tačiau profesorės ir vedančiosios dialogą išklausiau iki galo, nes buvo įdomu. Kiek supratau, sutartinės labai, labai senos, archaiškos. Pastebėjau,o gal tik man taip atrodo, kad labai gilioje senovėje visų, ar daugumos tautų dainų stilius(?)yra labai panašus, tik vėlesniais laikais jos nuėjo skirtingais keliais, tad dabar nesumaišysi pabaltijo, karpatų kalniečių,afrikiečių liaudies dainų. Sutartinės buvo dainuojamos dirbant sunkius varginančius darbus. Jas dainuodamos moterys patekdavo lyg į tam tikrą transą, todėl psichologiškai nepervargdavo. Iš praktikos žinau kaip kartais užknisa koks nors reikalingas atlikti, bet nemėgstamas darbas. Deja, vienas sutartinės nepadainuosi. Trumpinant pasakysiu, kad priėjau išvados, kad malonumas būna sutartines dainuojant, o ne klausant. Bent jau turiu sau pasiteisinimą. :) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19024