jei jau prakalbot apie maldaknyges, tai pasigirsiu, kad ir aš varčiau unikalią maldaknygę skirtą sibiro tremtiniams. kas ir kaip ją sugebėjo išleisti taip ir nesužinojau, nes draugė, kuriai ji priklausė, saugo ją kaip brangiausią relikviją, o dabar išvis migravo į Prancūziją. "sumetė skudurus" su prancūzų rašytoju Frederiku Beigbederiu, su kuriuo susipažino per knygų mugę. kai jam vėlavo vertėja, pasisiūlė pavertėjauti. taip momentinis "blogis" abiem išėjo į gerą. jos močiutei blogis - Sibiras - irgi virto į gerą, nes pateko (berods Komijoj, o vėliau kokiu tai būdu atsidūrė Archangelsko srity) ) ten tarp tokių šviesių Lietuvos inteligentų, kaip Levas Karsavinas, kad Lietuvon jau grįžo su aukščiausios kokybės išsilavinimu. jos mama, kuri buvo išvežta su močiute, Sibire susipažino su žydų poetu Brodskiu, kuris buvo ištremtas Sibiran už "parazitavimą", nes teisėjos paklaustas, kuriame universitete gaminami poetai, jis atsakė, kad jokiame, o paklaustas kas tuomet išmokė rašyti eiles, dūrė pirštu į dangų ir atsakė "JIS". už tokį veltėdžiavimą jis turėjo atidirbti Sibire ir, kaip pats prisipažino, tie metai Sibiro kaimelyje buvo jo laimingiausi metai gyvenime. ten jis susipažino su mano draugės mama. vėliau jie bendravo Leningrade ir Kaliningrade. iš čia jis dažnai atvykdavo į Lietuvą, kai draugės močiutei su mama buvo leista grįžti į gimtajį Jurbarką.. o dar vėliau Brodskis išvyko į Ameriką, o jo "meilės vaisius" užaugino paprastas lietuvis, vedęs mano draugės motiną. todėl ši istorija ir nėra viešinama. nors man atrodo, kad ji to verta, nes Brodskis nemažai elėraščių skyrė Lietuvai. Brodskis susitiko su savo vaikais kai kone slapta buvo atvykęs į Vilnių pas Venslovą, nes net į tėvų laidotuves jam nebuvo leista atvykti. tokia vat buvo ta "bomžų" vyriausybė... inteligentai jiems atrodė kaip didžiausia grėsmė. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19024