Nežinau, kaip kiti darbdaviai, bet kai aš darbinausi į vieną Lietuvos 
gyvybės draudimo bendrovę, ten anketoje buvo toks punktas: (Kažkas panašaus) 
Nurodykite, kokia priežastis, kad norite dirbti mūsų kompanijoje 1. 2. 3. Aš 
parašiau 1. Pinigai. 2. Pinigai. 3. Pinigai. Priėmė be jokių papildomų 
klausimų. O tų, kurie parašė kažką kitą pirmoje vietoje, o pinigus trečioje, 
ilgai klausinėjo, kodėl jiems dirbant pinigai nesvarbu. Pasaulis laikosi ir 
sukasi ant pinigų. Aišku, čia mūsų pasirašinėjimai situacijos nepakeis, bet 
faktas tas, kad Lietuvoje darbdaviai darbotojo nelaiko lygiaverčiu 
partneriu.

"Bronco" <TRINTI_bronco.mail@gmail.com> wrote in message 
news:jsc616$mjl$1@trimpas.omnitel.net...
> On 2012-06-26 12:04, Mazgiukas wrote:
>> Kaip atvėpsta žabtai lietuviškiems darbdaviams, kurie
>> tikisi, kad vien atlyginimas privilioja. Dar įdomiau būna, kai po tokio
>> pokalbio savam viršininkui papasakoji kokio pasiūlymo atsisakei...:)
>
>
> Man atrodo, tu net pats stebiesi savo tokiu poelgiu, o be reikalo. 
> Šiuolaikinės darbuotojų motyvavimo teorijos atlyginimą, kaip motyvatorių, 
> nukelia toli nuo sąrašo pradžios. Gal kokioje penktoje šeštoje vietoje 
> jis. Be to, atlyginimas ir jo pakėlimas, kaip motyvatorius, veikia tik 
> tol, kol darbuotojas negauna jo į rankas :) Su ta pačia akimirka pinigai 
> motyvuoti nustoja :) Todėl tai yra labai prastas būdas motyvuoti 
> darbuotojus. Yra tik vienas bet - atlyginimas privalo patenkinti 
> būtinuosius darbuotojo poreikius, t.y. būti aukštesnis nei realus 
> pragyvenimo minimumas. Todėl, jei nori, kaip tu teigi, jog darbuotojui 
> rūpėtų visu pirma kiti "dvasiniai" dalykai, tai jis, visų pirma, 
> rinkdamasis darbą jau turi žinoti, jog atlyginimas bus normalus ir iš jo 
> jis galės kiekvieną mėnesį oriai gyventi. Va, tada darbuotojui jau 
> atsiranda poreikis domėtis emocine atmosferą kolektyve, perspektyvomis, 
> karjeros galimybėmis ir t.t. ir bla bla bla...
>