būtent. Pakalbėjus su ūkininke, iš kurios mama pieno produktus perka, man 
susidarė įspūdis, kad jos produktai yra jau vien todėl geri, kad ne "iš 
parduotuvės", o "iš kaimo" :) Apie kažkokius svaičiojimus, kad į pieną ir į 
mėsą pereina medžiagos, kuria sji duoda gyvuliams tiesiogia ir netgi per 
pašarus, ji arba nėra girdėjusi arba girdėti nenori :) Tačiau priedus 
kažkokius ji naudoja, nes veterinorius sakė, kad tai "labai gerai". Tai čia 
naivumo faktorius, jos ir pirkėjų. Bet aš neabejoju, kad pirkėjų naivumo 
faktoriumi ir naudojasi sumanesni ūkininkai, pardavinėdami savo produktus iš 
pirmų rankų. Jie tikrai žino daugiau, kaip išlaikyti produktų prekinę vertę, 
negu pirkėjas. Ir kaži ar nebruks kokio niekalo, padedančio jam geraiu 
uždirbti, pirkėjui vien iš katalikiškos meilės artimui savo:) Aš manau, kad 
viskas, kas yra gaminama pardavimui, yra įtartina. O jeigu nėra kontrolės, 
tai įtartina dar labiau.

"Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message 
news:gqa522$t3p$1@trimpas.omnitel.net...
> Matai, skirtumas gal toks, kad prekybos centruose esanxius produktus bent 
> teoriškais kas nors privalo tikrinti, o netgi ir praktiškai tikrina. 
> Normos yra, kokios yra - bet visgi jų duagiau mažiau laikomasi.
>
> O "iš ūkininko" turguje - tai kaip ruletė... Tikiu, kad pas pažįstamą 
> bobutę kaime, turinčią vieną karvę ir gyvenančią toliau nuo didmiesčių 
> tikimybė gauti švarų pieną beveik lygi 100%. Bet šiaip... naudojantis tuo 
> pasitikėjimo avansu, kurį vis dar turi žmonės, ir į pieną vanduo pilamas, 
> ir į grietinę - krakmolas (tai čia gerai, blogiau kai kreida), apie 
> antibiotikus ar kalio permanganato tirpalą nekalbėsim...
>