Rūkymas yra kenksmingas, ir jie tą aiškiai supranta, bet jie aiškiai 
supranta ir tai, kad pats gyvenimas yra kenksimingas, ir kad neišvengiamai 
visi, ir patys sveikiausi, ir patys ligočiausi, mirsime. Ir dalis pasirenka 
galimai trumpesnį gyvenimą, bet malonesnį atskirais momentais.
    Ką reiškia tas "saugoti nuo savęs paties"? Vadovaujantis šiuo saugojimu 
galima apskritai bet kokį žmogų uždaryti į psichuškę pririšus prie lovos ir 
teigti, kad jis daro sau kenkiančius veiksmus. Kokią teisę turi visuomenė, 
kiti atskiri žmonės ar valstybė kištis į asmeninį žmogaus gyvenimą, kuriuo 
jis nekenkia kitiems, nors ir galimai kenkia sau? Kur ta teisė paminėta?

"Trolis" <Trolis@misk.as> wrote in message 
news:n7h0u9$o6n$1@trimpas.omnitel.net...
> >> O va aš, priešingai, esu medikas, ir ganėtinai gerai susigaudau
> psichofarmakologijoje
>
> Va mano stomatologas rūko. Matau ir daugiau rūkančių gydytojų.
>
> Tai taip išeina, kad rūkymas yra nekenksmingas, patys gydytojai tą 
> patvirtina savo elgesiu ir viskas OK?
>
> Ne- manau, kad gydytojai net žinodami rūkymo žalą nesugeba protingai 
> pasirinkti. Kur garantija, kad tu taip pat nežiūri į tai objektyviai ir 
> tavęs nereikia saugoti nuo savęs paties?
>
>