1/21/2016 16:29, Signalizacija rašė: > endodontijoj > > On 2016.01.21 15:50, Fred wrote: >> 1/21/2016 07:11, Signalizacija rašė: >>> Bet ir vienoj ir kitoj srity savamokslis. Gali drasiai eit, jaunystes >>> klaidas išsitaisysi. >>> O ir pacientai sveikesni bus >>> >>> On 2016.01.20 00:56, Fred wrote: >>>> 1/19/2016 10:44, ejs rašė: >>>>> 2016-01-17 21:54, Fred rašė: >>>>> >>>>>> O va aš, priešingai, esu medikas, ir ganėtinai gerai susigaudau >>>>>> psichofarmakologijoje. >>>>> >>>>> o kodėl nedirbi toje srityje? >>>>> >>>>> Gal turi užslėptą polinkį į sadizmą kad į odontologiją patraukė? >>>>> :) >>>>> >>>>> O jei rimtai, manau kad joks preparatas nėra problema, kais jis >>>>> paskiriamas pagal objektyvias diagnozes ir kontroliuojamas jo >>>>> vartojimas. Tu pats negali nei objektyvai nustatyti sau diagnozės, nei >>>>> kontroliuoti preparato naudojimo. >>>> >>>> Jaunas ir durnas buvau, galvojau pinigų bus daug, tai ir patraukiau, o >>>> pasirodo šnipštas, net mašinai neturiu ... :) >>>> Dėl diagnozės nustatymo objektyvumo ... Apskritai, diagnozė, o ypač >>>> psichiatrinė, yra itin subjektyvus dalykas, mūsų odontologinės >>>> diagnozės >>>> dažnai rašomos vien dėl to, kad būtų rašomos, o ne dėl to, kad aiškiai >>>> būtų žinoma, kas ten vyksta. Aišku, yra toks dalykas, kaip cognitive >>>> bias, kuomet pats linkęs labiau tikėti tuo, kas patvirtina tavo iki >>>> šiol >>>> turimus įsitikinimus, todėl gali mėginti save pritempti prie tos >>>> diagnozės, kuri tau patogi. Iš kitos pusės, lygiai tą pati gali daryti >>>> ir daro kitas gydytojas, kuris tau diagnozuoja ligą, kuo jis labiau >>>> tiki, tą jis ir diagnozuoja. >>>> Galbūt sutikčiau iš tos pusės, kad esant psichiniams sutrikimams tu >>>> dažnai esi "pritemusio" proto, kuomet net ir puikiai išmanydamas tą >>>> sritį, momentiškai gali padaryti visai kitų išvadų dėl aukščiau minėtos >>>> būsenos. Bet jei būsena cikliškai kinta nuo "pritemusios" iki >>>> normalios, >>>> normalios būsenos metu gali ganėtinai objektyviai mėginti nustatyti >>>> diagnozę sau. >>>> Aš prisilaikau tuos nuomonės, kad psichiatrija yra nemanualinis mokslas >>>> (ta prasme, kad ten nereikia manualinių įgūdžių, kuriuos reikia kartais >>>> tobulinti metų metais, tokių kaip chirurgijoje ar toje pačioje >>>> stomatologijoje), tai teorinis mokslas, ir esant šių laikų informacijos >>>> srautui, tu gali savo problema pasidomėti ir ją išmanyti daug geriau, >>>> nei bet koks psichiatras specialistas. Nes jis nors ir turi dešimtis >>>> tūkstančių pacientų per visą savo praktiką, bet visi jie yra su >>>> skirtingom problemom, ir tavo problemos pacientų, tikėtina, kad per >>>> visą >>>> praktiką jis turėjęs gal kokį dešimtį-šimtą (jei problema reta). Šiais >>>> laikais perskaityti dešimtį-šimtą ar net tūkstantį ligos istorijų >>>> straipsnių ar pacientų atsiliepimų, susijusių su tavąja problema, >>>> nesudaro didelių problemų, o gydytojas kiekvienos savo specialybės >>>> ligos >>>> po tiek neperskaitys. Todėl teoriškai neišvengiamai protingas pacientas >>>> yra labiau pasikaustęs, nei bet koks specialistas. Na o kaip minėjau, >>>> praktika psichiatrijoje (ambulatorinėje) apsiriboja pakalbėjimu ir >>>> vaistų išrašymu. Tos pačios nuomonės aš laikausi ir jei ateina stipriai >>>> moksliškai pasikaustęs pacientas pas mane į kabinetą (nors tokių labai >>>> mažai). Aš suvokiu, kad jis išmano už mane daugiau savo problemoje, ir >>>> šiuo atveju aš konsultuojuosi pas jį, kokią teorinę informaciją jis >>>> turi >>>> ir mėginu ją tikrinti. >> >> O kurioje dar srityje savamokslis? Psichuose taip, sutinku, o kas antra >> sritis? Tai endodontijos, kaip ir visos stomatologijos, aš apskritai neišmanau, aš jų niekad nesimokinau. Ieškojo klinika gydytojo, ant durniaus paskambinau apsimetęs gydytoju, jokių popierių neprašė, ir dirbu iki šiolei, visi jau ir priprato, sako, dirbu nedaug blogiau už kolegas savamokslius...