Bet ir vienoj ir kitoj srity savamokslis. Gali drasiai eit, jaunystes 
klaidas išsitaisysi.
O ir pacientai sveikesni bus

On 2016.01.20 00:56, Fred wrote:
> 1/19/2016 10:44, ejs rašė:
>> 2016-01-17 21:54, Fred rašė:
>>
>>> O va aš, priešingai, esu medikas, ir ganėtinai gerai susigaudau
>>> psichofarmakologijoje.
>>
>> o kodėl nedirbi toje srityje?
>>
>> Gal turi užslėptą polinkį į sadizmą kad į odontologiją patraukė?
>> :)
>>
>> O jei rimtai, manau kad joks preparatas nėra problema, kais jis
>> paskiriamas pagal objektyvias diagnozes ir kontroliuojamas jo
>> vartojimas. Tu pats negali nei objektyvai nustatyti sau diagnozės, nei
>> kontroliuoti preparato naudojimo.
>
> Jaunas ir durnas buvau, galvojau pinigų bus daug, tai ir patraukiau, o
> pasirodo šnipštas, net mašinai neturiu ... :)
> Dėl diagnozės nustatymo objektyvumo ... Apskritai, diagnozė, o ypač
> psichiatrinė, yra itin subjektyvus dalykas, mūsų odontologinės diagnozės
> dažnai rašomos vien dėl to, kad būtų rašomos, o ne dėl to, kad aiškiai
> būtų žinoma, kas ten vyksta. Aišku, yra toks dalykas, kaip cognitive
> bias, kuomet pats linkęs labiau tikėti tuo, kas patvirtina tavo iki šiol
> turimus įsitikinimus, todėl gali mėginti save pritempti prie tos
> diagnozės, kuri tau patogi. Iš kitos pusės, lygiai tą pati gali daryti
> ir daro kitas gydytojas, kuris tau diagnozuoja ligą, kuo jis labiau
> tiki, tą jis ir diagnozuoja.
> Galbūt sutikčiau iš tos pusės, kad esant psichiniams sutrikimams tu
> dažnai esi "pritemusio" proto, kuomet net ir puikiai išmanydamas tą
> sritį, momentiškai gali padaryti visai kitų išvadų dėl aukščiau minėtos
> būsenos. Bet jei būsena cikliškai kinta nuo "pritemusios" iki normalios,
> normalios būsenos metu gali ganėtinai objektyviai mėginti nustatyti
> diagnozę sau.
> Aš prisilaikau tuos nuomonės, kad psichiatrija yra nemanualinis mokslas
> (ta prasme, kad ten nereikia manualinių įgūdžių, kuriuos reikia kartais
> tobulinti metų metais, tokių kaip chirurgijoje ar toje pačioje
> stomatologijoje), tai teorinis mokslas, ir esant šių laikų informacijos
> srautui, tu gali savo problema pasidomėti ir ją išmanyti daug geriau,
> nei bet koks psichiatras specialistas. Nes jis nors ir turi dešimtis
> tūkstančių pacientų per visą savo praktiką, bet visi jie yra su
> skirtingom problemom, ir tavo problemos pacientų, tikėtina, kad per visą
> praktiką jis turėjęs gal kokį dešimtį-šimtą (jei problema reta). Šiais
> laikais perskaityti dešimtį-šimtą ar net tūkstantį ligos istorijų
> straipsnių ar pacientų atsiliepimų, susijusių su tavąja problema,
> nesudaro didelių problemų, o gydytojas kiekvienos savo specialybės ligos
> po tiek neperskaitys. Todėl teoriškai neišvengiamai protingas pacientas
> yra labiau pasikaustęs, nei bet koks specialistas. Na o kaip minėjau,
> praktika psichiatrijoje (ambulatorinėje) apsiriboja pakalbėjimu ir
> vaistų išrašymu. Tos pačios nuomonės aš laikausi ir jei ateina stipriai
> moksliškai pasikaustęs pacientas pas mane į kabinetą (nors tokių labai
> mažai). Aš suvokiu, kad jis išmano už mane daugiau savo problemoje, ir
> šiuo atveju aš konsultuojuosi pas jį, kokią teorinę informaciją jis turi
> ir mėginu ją tikrinti.