1/21/2016 07:11, Signalizacija rašė: > Bet ir vienoj ir kitoj srity savamokslis. Gali drasiai eit, jaunystes > klaidas išsitaisysi. > O ir pacientai sveikesni bus > > On 2016.01.20 00:56, Fred wrote: >> 1/19/2016 10:44, ejs rašė: >>> 2016-01-17 21:54, Fred rašė: >>> >>>> O va aš, priešingai, esu medikas, ir ganėtinai gerai susigaudau >>>> psichofarmakologijoje. >>> >>> o kodėl nedirbi toje srityje? >>> >>> Gal turi užslėptą polinkį į sadizmą kad į odontologiją patraukė? >>> :) >>> >>> O jei rimtai, manau kad joks preparatas nėra problema, kais jis >>> paskiriamas pagal objektyvias diagnozes ir kontroliuojamas jo >>> vartojimas. Tu pats negali nei objektyvai nustatyti sau diagnozės, nei >>> kontroliuoti preparato naudojimo. >> >> Jaunas ir durnas buvau, galvojau pinigų bus daug, tai ir patraukiau, o >> pasirodo šnipštas, net mašinai neturiu ... :) >> Dėl diagnozės nustatymo objektyvumo ... Apskritai, diagnozė, o ypač >> psichiatrinė, yra itin subjektyvus dalykas, mūsų odontologinės diagnozės >> dažnai rašomos vien dėl to, kad būtų rašomos, o ne dėl to, kad aiškiai >> būtų žinoma, kas ten vyksta. Aišku, yra toks dalykas, kaip cognitive >> bias, kuomet pats linkęs labiau tikėti tuo, kas patvirtina tavo iki šiol >> turimus įsitikinimus, todėl gali mėginti save pritempti prie tos >> diagnozės, kuri tau patogi. Iš kitos pusės, lygiai tą pati gali daryti >> ir daro kitas gydytojas, kuris tau diagnozuoja ligą, kuo jis labiau >> tiki, tą jis ir diagnozuoja. >> Galbūt sutikčiau iš tos pusės, kad esant psichiniams sutrikimams tu >> dažnai esi "pritemusio" proto, kuomet net ir puikiai išmanydamas tą >> sritį, momentiškai gali padaryti visai kitų išvadų dėl aukščiau minėtos >> būsenos. Bet jei būsena cikliškai kinta nuo "pritemusios" iki normalios, >> normalios būsenos metu gali ganėtinai objektyviai mėginti nustatyti >> diagnozę sau. >> Aš prisilaikau tuos nuomonės, kad psichiatrija yra nemanualinis mokslas >> (ta prasme, kad ten nereikia manualinių įgūdžių, kuriuos reikia kartais >> tobulinti metų metais, tokių kaip chirurgijoje ar toje pačioje >> stomatologijoje), tai teorinis mokslas, ir esant šių laikų informacijos >> srautui, tu gali savo problema pasidomėti ir ją išmanyti daug geriau, >> nei bet koks psichiatras specialistas. Nes jis nors ir turi dešimtis >> tūkstančių pacientų per visą savo praktiką, bet visi jie yra su >> skirtingom problemom, ir tavo problemos pacientų, tikėtina, kad per visą >> praktiką jis turėjęs gal kokį dešimtį-šimtą (jei problema reta). Šiais >> laikais perskaityti dešimtį-šimtą ar net tūkstantį ligos istorijų >> straipsnių ar pacientų atsiliepimų, susijusių su tavąja problema, >> nesudaro didelių problemų, o gydytojas kiekvienos savo specialybės ligos >> po tiek neperskaitys. Todėl teoriškai neišvengiamai protingas pacientas >> yra labiau pasikaustęs, nei bet koks specialistas. Na o kaip minėjau, >> praktika psichiatrijoje (ambulatorinėje) apsiriboja pakalbėjimu ir >> vaistų išrašymu. Tos pačios nuomonės aš laikausi ir jei ateina stipriai >> moksliškai pasikaustęs pacientas pas mane į kabinetą (nors tokių labai >> mažai). Aš suvokiu, kad jis išmano už mane daugiau savo problemoje, ir >> šiuo atveju aš konsultuojuosi pas jį, kokią teorinę informaciją jis turi >> ir mėginu ją tikrinti. O kurioje dar srityje savamokslis? Psichuose taip, sutinku, o kas antra sritis?